Putino retorika dėl NATO plėtros bei EK priemonės užsitikrinti energiją
Suomija ir Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO. Visgi, šių šalių narystei Aljanse dar turi pritarti visos narės. Jau kurį laiką žvilgsniai krypsta į Turkiją, kuri teigia lengvai nepritarsianti Skandinavijos patekimui į NATO. Ankara primygtinai reikalauja, kad bet kurios naujos kandidatės pripažintų susirūpinimą dėl kurdų kovotojų – tiek Turkijoje, tiek Sirijoje ir Irake. Nors visos NATO narės pripažįsta Kurdistano darbininkų partiją teroristine organizacija Turkijoje, daugelis rėmė ir netgi apginklavo jos Sirijos padalinį kovoje su Islamo Valstybe. Prieš Švedijos ir Suomijos paraiškos pateikimą, didelis dėmesys buvo skiriamas ir Putino grasinimams. Spekuliuota, kad tokį žingsnį Putinas vertins kaip potencialią grėsmę Rusijai, galbūt net imsis žaibiškų smūgių, tačiau dabar Putinas sako, kad šalių prisijungimas nekelia jokių problemų. Kodėl pasikeitė Putino retorika? Ar pavyks susitarti su Turkija?
Diskutuojame su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, karo ekspertu, politologu Deividu Šlekiu.
Antroji laidos dalis: Europos Komisija pristatė 210 mlrd. eurų priemonių paketą, kuriomis bus siekiama iki 2027-ųjų atsisakyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro, nustatyti naujus atsinaujinančios energijos gamybos ir jos taupymo tikslus, taip pat riboti kainų augimą bei kovoti su klimato krize. Kaip tai bus įgyvendinta? Kas laukia Europos? Apie tai kalbame su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės