Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar dar turime teisę rinktis?

2018-10-15, Pirmadienis 07:40
Rimvydas Valatka

Mielas klausytojau, jei taip dabar kas jūsų paklaustų, ką renkatės – prievartą ar teisę rinktis? Ką atsakytumėt?

Tarkim, ar norėtumėte, kad šį rytą kiekvienas lietuvis į darbą važiuotų privalomai vilkėdamas juodu kostiumu, ar geriau taip, kaip kiekvienam patogiau? Ar balsuotumėte už tai, kad kiekvienas lietuvis įsakymo tvarka pusryčiams turi sukirsti kiaušinienę bent iš dviejų kiaušinių, ar vis dėlto manote, kad tai kiekvieno žmogaus reikalas – rinktis avižų košę, granolą ar apskritai nevalgyti pusryčių? Pagaliau, ar norėtumėte, kad jūsų pietų meniu sudarinėtų darbdavys, ar vis dėlto geriau leisti kiekvienam žmogui išsirinkti valgyti tai, kas jam patinka – net jei tai ir nesveika, pavyzdžiui, cepelinus su spirgais ir grietine?

Beveik girdžiu, kaip burbate savo automobilyje – kokie čia kvaili klausimai. Iš tiesų, jeigu taip kas nors, netgi turintis galią, pavyzdžiui, policija ar Valstybinė mokesčių inspekcija, imtų šitaip klausinėti, bet kuris sveiko proto nepraradęs žmogus pasisakytų už laisvą pasirinkimą.

Tačiau ar mes jį dar turime – tą laisvą pasirinkimą? Ar šiandien niekas nepasikėsins į mūsų teisę rinktis? Ar jo neapribojo vakar, užvakar, prieš metus? O kas dar blogiau – ar mes patys lengva ranka nesutikome atiduoti savo teisės rinktis tipams, kurie yra prisiskyrę sau žinojimą, kas mums būtų gerai, o kas blogai?

Pagaliau, ar mes visada taip pat aiškiai pasisakytume už laisvą kiekvieno žmogaus pasirinkimą, jei šitie klausinėtojai į klausimą įkištų kokią konkretybę? Ar nepaaiškėtų, kad tam konkrečiam dalykui, kuriam jūs asmeniškai nepritariate, išrašyti privalomą visiems prievartą jums būtų visai lengva, ir tai daug kam netgi patiktų?

Teisingai, sakytumėte, maisto produktus, kuriuose yra daug cukraus, seniai reikėjo uždrausti.

Tai yra bene svarbiausia priežastis, kodėl į valdžią patekę žmonės, įtikėję, kad jie žino, ko mums reikia, be skrupulų puola šukuoti visus pagal vieną ir tą pačią kvailą šukuoseną.  Todėl, kad jūs pats iš principo bent kartą jau pritarėte tam, kad kam nors būtų atimta teisė rinktis. Ir visiškai nesvarbu, kad jūs pritarėte tik vienu atveju iš, tarkim, devynių.

Kitus aštuonis pritarėjus soldafoniškos visuomenės kūrėjai susiras pagal tokį pat principą. Kažkam patiks vienas teisės rinktis uzurpavimas, antram – kitas, o trečias pagalvos, kad jam vienodai rodo.

Apie ką aš čia? Kad ir apie vaikų maistą mokykloje ir darželyje, pavyzdžiui.

Pilni internetai pasipiktinusių tėvų ir motinų skundų, kad staigiai pakeistas mokyklos valgiaraštis gerokai tuština šeimos piniginę. „Dar nesu pirkusi tiek šaltų užkandžių vaikams. Žinodavau, kad iš ugdymo įstaigos jie grįš sotūs ir patenkinti maistu, o dabar vyresniojo kuprinė pilna riešutų, džiovintų vaisių, sumuštinių su dešromis“, skundžiasi dviejų vaikų mama žurnalistams. Ugdymo įstaigose dabar tiekiamą maistą ši mama vadina papilkėjusia pliurze.

Ar mes visi per kelias savaites tapome sveikuolių tauta? – klausia kita mama. „Mane visada stebino mūsų valdžios sugebėjimas per porą savaičių viską, kas gera, suardyti, sunaikinti ir negirdėti žmonių nuomonės.

Sutikite, brokolių kotletai ir žemaičių blynai su cukinijomis net ir sveikuoliui, skaičiuojančiam kiekvieną priaugtą šimtą gramų, neatrodo labai įkvepiančiai.

O jei tie patiekalai dar ir be skonio, be kvapo ir be vaizdo? O jei daržovės, kurios daug kur išmetamos, nes nesuvalgomos, dar yra ir brangesnės už mėsą? Pagaliau, o kas sakė ir kas moksliškai nustatė, kad sparčiai augantis jaunas žmogus privalo maitintis kaip Milano podiumo manekenė? Ar augančiam organizmui XXI a. jau nebereikia kalorijų, nes jis nejuda, yra pasodintas ant išmaniojo telefono adatos?

Žinoma, gali būti ir taip.

Tačiau ar valdžia turi teisę primesti mums ir mūsų vaikams maitinimą be pasirinkimo ir dar be tarimosi su visuomene, vaikų tėvais?

Be abejo, mokyklų ir darželių maistas ir anksčiau buvo prėskas. Apskritai mokyklų ir darželių maistas kaip dabar, taip ir anksčiau, buvo daugmaž vidutiniškai neskanus. Tiesa, ir tai, kad mūsų, lietuvių, kaip ir daugumos šiauriečių mityba, tikrai nėra ideali – ir riebalų, ir cukraus vartojame per daug.

Turbūt turėtume nepamiršti ir priešingo fakto – daliai tėvų revoliuciniai mitybos pakeitimai mokyklose ir darželiuose patinka, gal net sukėlė euforiją. Jie yra labai patenkinti, kad jų maitinimosi įpročiai dabar primesti visai šalies jaunajai kartai.

Bet jei taip, tai juk panašu į revoliuciją, o laisva visuomenė viską juk turėtų grįsti evoliuciniais pokyčiais. Tai ko vertos geros intencijos, jei jos įgyvendinamos brutalia prievarta, be alternatyvos, daugybei žmonių palydint naujoves su apmaudu?

Ar neatmes mūsų vaikai tai, kas brukama prievarta? Ir ar nepasiektume geresnių rezultatų šviesdami visuomenę, ir, kas be ko, palikdami žmonėms galimybę rinktis – šlamšti sumuštinius, kugelį, cepelinus, kebabus ir kitokį šlamštą, nes tai, po galais, yra kiekvieno laisvo žmogaus teisė.

Jeigu norite, tai dabartinių vaikų tėvai ir seneliai Sausio 13-ąją gulė po okupantų tankais ir dėl to, kad galėtų valgyti ir gerti, ką sugalvoję, o ne tai, ką jiems sugalvojo ir pakišo kokia ministerijos Deržimorda. Man regis, kad kaip tik dėl to dauguma žmonių ir ėjo plikomis rankomis prieš tankus ir dėl to galiausiai nugalėjo, nes jie kovėsi už galimybę rinktis kaip normalūs žmonės. Rinktis bet ką, bet kur ir bet kuriuo paros metu.

Todėl niekas, juo labiau Teisybės ministerijos valdininkas, neturėtų užsiimti kulinariniu vaikų žaginimu, kad ir kokios geros jo intencijos būtų. Laisvoje šalyje nei vegetaras, nei veganas, nei mėsėdis neturi teisės primesti savo pasirinkimo kitiems.

O kaip dėl parduotuvių darbo laiko? Ar tikrai dauguma Lietuvos piliečių norėtų uždrausti dirbti parduotuvėms sekmadieniais? Pagaliau, jei jau ims drausti žmonėms dirbti, tai kodėl tik sekmadieniais? Kodėl nekertame iš peties? Nes juk šeštadienis jau kadų kadais tapo tokia pat šventa diena, kaip ir sekmadienis.

Bet kuriuo atveju vos tik užsiminus leisti ar ne prekiauti sekmadieniais, visuomenė skyla į dvi priešingas stovyklas. Vienoje pusėje lieka tie, kurie visada bus už laisvą pasirinkimą. Kitoje  pusėje – tie, kurie linkę į prievartą.

Tačiau štai kas įdomu – kuo valdžia remia savo kėslus, norėdama uždrausti laisviems žmonėms prekiauti bet kada, jei tik yra pirkėjų?

Prieš kelias dienas atlikta apklausa parodė, kad net 65 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad parduotuvės dirbtų ir sekmadieniais, ir švenčių dienomis. Ir tik ketvirtadalis apklaustųjų buvo prieš laisvą mūsų teisę rinktis, kada  mums pirkti ir prekiauti.

Kitaip sakant, valdžia, kuriai priklausantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dažnai paaiškina, kad mažuma privalo klausyti daugumos, šiuo konkrečiu atveju elgiasi priešingai.

Apklausa parodė, kad sekmadieniais apsiperka net 72 proc. pirkėjų, o maždaug ketvirtadalis iš  jų teisei pirkti sekmadienį netgi teikia prioritetą, palyginti su kitomis dienomis.

O kurie sluoksniai labiausiai nukentėtų, netekę laisvės rinktis, kada jiems pirkti?  

Pagal apklausą sekmadieniais apsiperka tiek turtingesni, tiek biednesni žmonės – ir turintys gerus darbus, ir bedarbiai, pensininkai ir namų šeimininkės, ir vilniečiai, ir kaimo žmonės – visi daugmaž vienodai naudojasi teise rinktis.

Dauguma apklaustųjų – per 80 proc. – sutaria, kad parduotuvės turėtų nedirbti tik per Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas.

Tai kodėl, nepaisydama to, kad net 65 proc. žmonių yra prieš draudimą prekiauti sekmadieniais, valdžia vis tiek gali ryžtis tokiam draudimui?

Galbūt taip nutiks tik todėl, kad savo teisės laisvai pirkti mes vis dar nesam susieję su kitų žmonių teise laisvai prekiauti?

Galbūt tik todėl valdžia taip lengvai atėmė iš mūsų teisę rinktis geriausius vaistus primokant už juos skirtumą tarp prastų ir gerų vaistų?

O tai jau kelia ne tik nepatogumų.

Tai kelia pavojų mūsų sveikatai ir net gyvybei.

Taip išeina, kad teisė rinktis dažnai mums garantuoja ne tik didesnį komfortą, bet ir sveikatą ar net ilgesnius gyvenimo metus.

Tai, ko niekada niekam nėra garantavusi jokia prievarta – kad ir kokiais gražiais žodžiais ji būtų aplipinta.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai