Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Vargas dėl proto ir šiukšlių

2018-06-18, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Matematikos egzaminas gimnazijose n-tąjį kartą sufleruoja, kad didžiausias vargas Lietuvoje – vargas dėl proto.

Iš tiesų, jei dvylika metų nemėgai spręsti uždavinių, kažin ar gali tikėtis, kad per egzaminą gausi lengvai išsprendžiamą uždavinį. Beveik 100 proc. tikimybė, kad dauguma uždavinių bus sunkūs. O jei dar tavo motina ir tėvas dvylika metų matematikos bijojo kaip velnias kryžiaus?O, jei neduok Dieve, dar ir seneliai iš abiejų pusių bėgdavo iš matematikos kontrolinių?

Tada jau tikrai, be jokių abejonių, – matematikos egzaminas gali tapti baisesnis už Putino tankus Tymo turgelyje.

Tiesą sakant, ir lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas parodė tą patį – vargą dėl proto. Tik čia reikėtų patikslinti – lietuvių literatūros žuvis pūva ne nuo mūsų vaikų, kuriems neapykantą matematikai perduodame iš kartos į kartą. Lietuvių kalbos ir literatūros žuvis pūva nuo Švietimo ir mokslo ministerijos galvų.

Sermėga, naginės, čempės, pavalkai, brižios, žagrė, kamara, dalgis, buožė, piemuo ir šulinio svirtis tebėra pagrindiniai tautiniai altoriai, prie kurių suklupę meldžiasi XXI a. literatūros egzaminų temų korifėjai.

Mūsų išmanūs vaikai šito nebesupranta tiesiogine to žodžio prasme. Vaikams tai atrodo dar labiau nesuvokiama, nei krikščioniui – reinkarnacija ar baltų religijos įteisinimas Seimo nutarimu.

Mūsų ministerijų valdininkai lituanistai, pagal kažkokio biezdariaus – tegu bus atleista man už tą svetimybę – trafaretus kalę ir nagrinėję žemaites, maironius ir pietarius, dar labiau nesupranta – kaip galima nemylėti molinės aslos, rūgusio pieno, kaimo svirties ar Vingių Jono menkai talentingų aprašymų?

Taip ir vargstame – kiekvienais metais prasidėjus egzaminams vis ta pati melodija. Nes juk dar negimė tas, kuris prisipažintų – turiu bėdų su galva.

Priešingai, viskas eina prie to, kad greitai kvailio nebebus galima pavadinti kvailu. Nepaisant to, kad praėjusią savaitę mokslininkai ištyrė, jog homo sapiens kvailėja jau nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio.

Pasak mokslininkų, jau pusė amžiaus kaip kiekviena nauja karta tampanti kvailesne už prieš tai buvusią kartą kokiais 7 proc. vidutiniškai.

Nepaisant šio tiesos serumui prilygstančio mokslininkų atradimo, Lietuvoje valdžios žurnalistams tramdyti paskirtos net dvi etikos komisijos kasdien vis įnirtingiau rūpinasi tuo, jog kvailiai nebūtų daugiau vadinami kvailiais. Netgi pateisinimą gerą sugalvojo – negalima nieko vadinti kvailiais ir jų sinonimais, kad tam tikros srities ligoniai neįsižeistų.

Nepripažindami fakto, kad turime vienintelį, bet asmeniškai daug kam nemalonų vargą dėl proto, esame linkę tą savo didelį vargą išskaidyti į daugybę smulkių vargelių.

Tarkim, Vilniuje prieš mėnesį kilo vargas dėl šiukšlių. Kadangi, kaip tyčia, pavasaris ir vasaros pradžia pasitaikė ypač šilti, net karšti, šiukšlės Vilniuje dvokia vis bjauriau. Kai kur Senamiestyje ir ne tik Senamiestyje aplink šiukšlių konteinerius šmirinėja būriai žiurkių.

Tik berniuko su dūdele niekur nematyti. Niekas žiurkių neišveda iš Vilniaus, pasakų miesto.

Gal ir neužpuls Vilniaus maras – kaip būdavo viduramžiais, bet klausimų vis tiek kyla įvairių. Pavyzdžiui, kodėl reikėjo sugriauti jau veikiančią šiukšlių išvežimo sistemą ir pakeisti ją visišku bardaku su žiurkėmis ir parazitais?

Taip, žinoma, ne viskas ir anoje sistemoje veikė kaip laikrodis, ir problemų tikriausiai buvo į valias. Tik kur tų problemų nėra? O jei taip, tai kam problemas dauginti ir veisti greituoju būdu – kaip žiurkes Senamiestyje?

Pavyzdžiui, dviejų mūsų namų šiukšlių konteineriai anksčiau stovėdavo požeminiame garaže. Kiekvieną rytą šiukšlių bendrovės vyrukai atvarydavo sunkvežimiu, atsidarydavo garažo vartus ir šiukšles pasiimdavo. Gyventojams buvo gerai ir miestui buvo gerai – nė viena mūsų namo šiukšlė neteršė sostinės.

Po mero Šimašiaus „reformos“ mūsų konteineriai buvo išviešinti – išstumti į Mindaugo gatvę šalia nedidelio, bet gražaus parko. Matyt, tam, kad parke besiilsintiems šiek tiek smirdėtų, o ir benamiai turėtų galimybę patikrinti šiukšlių turinį. Taip tapome miesto teršėjais, ir dėl ko?

Į klausimą, kodėl buvo pakeisti grafikai ir dabar šiukšles reikia išvežti dvigubai rečiau, įtikinamo atsakymo vilniečiai nesulaukė. Kažkas teisingai pasakė – jei tai padaryta dėl to, kad taip pigiau, tai galima šiukšles išvežti ir tik kartą per mėnesį, pusmetį, metus; išvis kainuos tik kelis eurus.

Kokio velnio imtis reformų, kai nesi įsitikinęs, kad rezultatas bus geresnis, kai aišku, kad visiems tapo blogiau? Ko gero, galima pasakyti ir kitaip – šiukšlių kalnai suėdė feisbuko merą, į kurį buvo dėta tiek daug vilčių.

Jei taip dar kiek pasuktume galvas, tai pasirodytų, kad šiukšlės politikoje yra baisiau net už atominę bombą. Pavyzdžiui, kiekvienas danas kasmet išmeta po 668 kg šiukšlių. Vokietis, liuksemburgietis ir kiprietis – po 600 kg.

Mes, lietuviai, dar atsiliekame, bet ir tai kiekvienas iš mūsų per metus pavaro po 400 kg šiukšlių. Čia, žinoma, neskaitant tų šiukšlių, kurias išmėtome miškuose, vandenyse ar saugome namuose su mintimi – o gal kada prireiks?

Iš viso per metus Lietuvoje išmetame po 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Ką su jomis daryti? Žinoma, geriausia būtų perdirbti, bet neišeina, tai dalį vis tiek teks sudeginti ir paversti šiluma.

Taip buvo nuspręsta ir Vilniuje. Šitaip vargas dėl šiukšlių įsisuko ir į premjero Sauliaus Skvernelio kiemą. Todėl prieš kelias dienas premjeras netikėtai susitiko su „Lietuvos energijos“ vadovu.

Po susitikimo tas valstybinės įmonės vadovas netikėtai paskelbė, kad Vilniaus šiukšlės bus vežiojamos deginti į Kauną. Visi tik galvomis pakraipė. Kam statyti šiukšlių deginimo stotį sostinėje, jei po to šiukšles vežiosi deginti šimtą kilometrų į Kauną?

Bet premjeras kaip gumine policininko lazda kirto: esu išrinktas Karoliniškėse, tai rūpinuosi, kad Karoliniškių žmonės turėtų švaresnį orą. Koks geras Seimo narys, ar ne? – ne vienas pagalvojo.

Apie kauniečius, kuriems premjeras perkėlė dar ir Vilniaus šiukšlių kvapus, žinoma, niekas nepagalvojo. Na, gal tik patys kauniečiai, bet ir jie sukrus tik tada, kai Vilniaus šiukšlių kvapą užuos, o tai dar negreitai. Niekas nepagalvojo ir apie tai, kodėl čia staiga premjeras toks geras Karoliniškių gyventojams patapo?

Yla iš maišo išlindo jau kitą dieną.Paaiškėjo, kad paties Skvernelio namas stovi šalia būsimos „Lietuvos energijos“ šiukšlių deginimo elektrinės. Premjeras pasinaudojo tarnybine padėtimi ir mandagiai paprašė, kad valstybinės įmonės vadovas šiukšlių šalia jo namo nedegintų.

Akivaizdus privačių ir valdiškų interesų konfliktas? Taip, tačiau kas drįs pulti dėl to į akis pačiam Vyriausybės vadovui? O Skvernelio kaimynai tai išvis amžinai liks jam skolingi – tiek už tyrą orą, tiek už rinkos vertę išsaugojusius namus.

Jūs juk irgi dėl to nesmerkiate premjero? Kaip sakoma, kiekvienas lietuvis jo vietoje šitaip pasitvarkytų savo kiemo reikalus – kitaip kam į tą valdžią išvis eiti? Vien tik vargas dėl jos.

Juolab, kad Skvernelis ir toliau nepaliauja rūpintis švariu mūsų oru. Jau nuo kitų metų valdžia apmokestins visus pensininkų, visus vienišų motinų, jaunų šeimų ir šiaip vargšų bei vidutiniokų automobilius. Tik dėl to, kad visi jie yra seni, nemodernūs, taigi labiau teršiantys gamtą.

Lietuvai bus tik geriau, jei visi pirks naujus, o ne padėvėtus automobilius, vėl, tarsi policininko lazdele nukirto premjeras. Jūs šaukiate, kad bankai jums neduos lizingo naujiems ratams?Žinoma, kad neduos, ypač pensininkams, nes pensijos mūsų per mažos.

Bet tai juk jau ne premjero Skvernelio bėdos, o jūsų. Premjerui labiau už viską rūpi švarus tėviškės oras. Ir apskritai jūs pernelyg daug sau leidžiate, atkerta valdžia, kuriai visada geriau viskas matyti.

Tarkim, esate tokie tundros, kad manote, jog tepti ant duonos sviestą jūsų vaikui yra sveikiau nei margariną? „Nė velnio, sako Aurelijaus Verygos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas. – Visos pažangios šalys sviestą vaikų darželiuose jau uždraudė, tik mūsų žmonės tokie neišprusę, kad laikosi seno įsitikinimo, jog margarinas yra blogis, o sviestas – gėris.“

Jei dabar keliate pirštą prie smilkinio, perspėju – esate labai neetiški, nes mes Lietuvoje jau seniai nebeturime vargo dėl proto. Tik vis dar pasitaikančių trūkumų. Pavyzdžiui, sviestą vaikų darželiuose. Bet nuo rudens jau tikrai neturėsim.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą