Vyriausybė patvirtino atnaujintą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 metams.
Plane numatytos penkios svarbiausios kryptys: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.
Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų.
Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Marius Narmontas, Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė, judėjimo „Fridays for future“ atstovė Lietuvoje Justina Anglickytė, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Virginija Vingrienė, VU profesorius Egidijus Rimkus ir Nora Mzavanadze, Mančesterio universiteto tyrėja.
Komentarai
Bendravimo taisyklės