Kiek įtakos nuomonei daro viešai skelbiami apklausų rezultatai?
Kiekvieną savaitę, nepaisant to ar artimiausiu metu laukia rinkimai, ar tai yra eilinis laikotarpis, žiniasklaidoje matome visuomenės apklausas, kuriomis sureitinguojamos politinės partijos, visuomenės lyderiai ar kandidatai į aukštus postus.
Toli ieškoti nereikia – štai kad ir šiandien ryte pasirodęs straipsnis apie naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktą apklausą ir naujausius reitingus. Straipsnio antraštė skamba taip: „Naujausi reitingai: tarp didžiausių konkurentų – ryškus poslinkis“. Kiek tokie straipsniai populiarūs tarp skaitytojų? Ar jų turinys daro įtaką mūsų nuomonėms? Kaip dažnai turėtų būti publikuojami tokių apklausų rezultatai?
Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą)“. Tačiau pastarajam straipsnyje nenurodyta tyrimo metodologija ar galima paklaida. Ar tai jau įstatymo pažeidimas?
Taip pat kalbėsime apie tai kodėl apklausų rezultatai nepasitvirtina rinkimuose ar referendumuose kaip kad buvo Brexit, JAV prezidentiniuose rinkimuose ar prieš mūsų Seimo rinkimus, kai prognozavo pergalę konservatoriams, o išrinkome valstiečius.
Be to, aiškinsimės kokios apklausos yra tiksliausiai atspindinčios visuomenės nuomonę ir kokios jos turi būti, kad pamatytumėme kuo realesnį rezultatą.
Pašnekovai: Socialinių tyrimų ekspertė Inga Blažienė, „Rinkos tyrimų centro“ įkūrėjas Mindaugas Degutis, žurnalistas, Laisvės TV laidų vedėjas Liudas Dapkus, ekonomistas Nerijus Mačiulis, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės