Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kas lemia nepakankamas lietuvių ekonomines žinias?

06.02 Trečiadienis 10:06
Kotryna Tamkutė

Į gyventojų finansinį ir ekonominį švietimą investuojančios valstybės sulaukia realiai apčiuopiamos grąžos – tai išmanantys žmonės labiau linkę investuoti į verslą ar į savo ateitį, geba priimti sprendimus, naudingus ne tik jiems asmeniškai, bet ir visai valstybei. Abejonių nekeliantį poreikį daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominiam švietimui diktuoja ir sparčiai besikeičiantis pasaulis.

Pripažįstama, kad lietuvių finansinis raštingumas ir ekonomikos žinios yra nepakankami – mes nemokame protingai tvarkytis su savo pinigais, nesidomime valstybės sprendimais, galinčiais daryti įtaką mūsų piniginės storiui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, pagal finansinio raštingumo brandą atsiliekame nuo estų, latvių, lenkų, rusų, ir, žinoma, kitų labiau ekonomiškai pajėgių valstybių.

Kaip viena svarbiausių to priežasčių yra įvardijamas nepakankamas dėmesys ekonominiam ir finansiniam raštingumui mokyklose, tačiau kliūčių jam diegti esama ir daugiau. Apie tai, kokios yra giluminės nepakankamo lietuvių finansinio ir ekonominio raštingumo priežastys bei kaip situaciją keisti iš esmės svarsto antropologas, organizacijų vystymo konsultantas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro projektų vadovas Saulius Matulevičius.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai