Ar atostogos nuo mokesčių už energiją Lietuvoje pasiteisintų?
Prastėjant vartotojų lūkesčiams JAV, prezidento Joe Bideno administracija siūlo trijų mėnesių atostogas nuo mokesčių už dujas. Vengrija jau kurį laiką taiko mažesnę degalų kainą vietos gyventojams, riboja įpilamų degalų kiekį, bet tokios lengvatos negalioja užsieniečiams.
Degalų kainoms remiant dangų Lietuvoje, vis dažniau kalbama apie jų reguliavimą. Energijos kainų reguliavimas Lietuvoje yra įmanomas, bet kyla klausimas ar to reikia.
„Techniškai įmanoma. Tik klausimas, kiek racionalu. Dabar atsakyti negaliu. Lietuva yra mažesnė, stipriai mažesnė už Vengriją ir tokia kaip skersvėjų perpučiama. Tai jeigu palaikysi kitokį kiekį, jeigu sumažinsi kainą, būtinai reikės normuoti. Kitaip išveš kitur tą kurą. Šis metodas toksai sakyčiau. Ekonomine prasme Lietuvos Vyriausybė neblogai daro tai, kad dotuoja elektros kainas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto ekonomistas Vytautas Snieška.
Prisiminus laiką prieš maždaug dešimtmetį benzinas vienu metu Lietuvos degalinėse kainavo 5 litus. Tai maždaug 1,70 eur, kai vidutinis atlyginimas buvo gerokai mažesnis nei dabar.
Pasak ekonomisto, JAV prezidento administracijos siūlomos atostogos nuo mokesčių gal ir veiktų už Atlanto, tačiau Lietuvoje atostogos nuo mokesčių už energiją neišspręs kainų kilimo problemos.
„Aš manau, kad tai nieko neišspręs, nes pasaulis dabar, atvirai šnekant, yra ekonominio karo būklėje. Jeigu kažkada mes prieš porą metų dar turėjome globalią ekonomiką, kai daugmaž vyko laisvi energijos prekių mainai, tai dabar jinai skyla ir dėl to atsiranda būtinų prekių, tokių kaip trąšų, energijos prekių kainų šuoliai. Ir tai greitai nesibaigs. Vis tiek reikia dar laiko, kad persiorientuotų pirkėjai į naujus tiekimo šaltinius“, – sako Vytautas Snieška.
Kalbėdamas apie „skersvėjų perpučiamą“ Lietuvos ekonomiką, profesorius mintyje turėjo Lietuvos ekonomikos atvirumą ir globalumą. Stipri priklausomybė nuo išorės riboja šansus reguliuoti vidaus sprendimus.
„Lietuva yra priklausoma nuo išorinių veiksnių. Eksporto ir importo bei bendrojo vidaus produkto santykis didelėse valstybėse siekia 20 proc. ar net mažiau. Tai reiškia, kad jos pačios ir gamina, ir pačios vartoja. Tai Lietuva yra labai pažeidžiama iš tikrųjų tokiems išoriniams pokyčiams rinkose. Tai ir matome, pasikeitus pasaulinei žaliavų rinkai. Todėl smūgis Lietuvos ekonomikai gali būti didesnis“, – komentuoja ekonomistas.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės