Ar Europa pritaria Lietuvos pasirinktiems metodams kovoje su nelegalia migracija?
Europos Vadovų Taryba praėjusį penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos migracijos taisyklės turėtų būti koreguojamos. Tiesa, kokios konkrečios korekcijos turėtų būti įvesta, lyderiai nenurodė. Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai stengiantis suvaldyti situaciją prie išorinės Europos Sąjungos sienos ir taikant veiksmus, kurių teisėtumu abejoja kai kurie žmogaus teisių ekspertai ir teisininkai, kyla klausimas, ar gausime paramą mūsų veiksmams pasienyje iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
Pasak vidaus reikalų viceministro Kęstučio Lančinsko, būtent šis Europos Vadovų Tarybos pareiškimas ir reiškia paramą Lietuvos veiksmams pasienyje.
„Tai reiškia, kad Lietuvos valstybė rado paramą, gavo paramą iš didžiosios dalies Europos Sąjungos vadovų politiniu lygmeniu dėl to kas vyksta prie Lietuvos sienos. Tai yra jau keletą mėnesių Lietuvos kaimyninė valstybė vykdo organizuotą nelegalų žmonių permetimą per Lietuvos teritoriją per Lietuvos valstybės sieną į Europos Sąjungos teritoriją tuo pačiu“, – sako viceministras.
Ponas Lančinskas pabrėžė, kad nors ir neaišku kaip konkrečiai turėtų keistis Bendrijos politika nelegalios migracijos atžvilgiu, Lietuvai ir kitoms aplinkinėms šalims narėms dabar svarbiausia tai, kad veiksmai, kurie atitinka Lietuvos teisę, būtų palaikomi didžiojoje dalyje Europos Sąjungos.
Tuo metu advokatas, daktaras Petras Ragauskas nesutiko su viceministro teigimu, kad tai ką girdėjome Europos Vadovų Taryboje yra Lietuvos veiksmų pasienyje palaikymas.
„Nematau šiuo atveju pritarimo Lietuvos veiksmams. Aš matau supratimą, kad yra problema ir tą problemą reikia spręsti. Bet taisyklių reikia laikytis. Tol, kol jos yra tokios kokios nustatytos šiuo metu, mes negalime jų pažeidinėti. Mes privalome vykdyti tas taisykles. Juolab, kad nėra jokių garantijų, kad jos bus pakeistos. Tai kad Europos Vadovų Tarybos nariai, dauguma jų, sutiko šitą klausimą svarstyti ir mano, kad reikia tam tikrų korekcijų toli gražu nesako nei kokios tos korekcijos bus, nei ar jos apskritai bus ir galiausiai jeigu bus, tai kada tai bus padaryta“, – Žinių radijui kalbėjo advokatas.
Jis pridūrė, kad pritarimo iš aukščiausių vadovų nereikėtų laikyti vien Lietuvos laimėjimu.
„Kitas dalykas – čia nereikėtų sakyti, kad Lietuva laimėjo. Iš tikrųjų Lietuva ne vienintelė su šia problema susiduria. Yra ir Lenkija, kuri dideles problemas turi. Aišku jos dydis yra truputį kitoks ir jai tas svoris galbūt mažiau jaučiasi, jeigu jie ten du tris kartus daugiau imigrantų turi, bet dešimt kartų daugiau gyventojų. Valstybė pajėgesnė. Taip pat ir latviai turi. Tai žodžiu mes čia jeigu vieni būtume dar klausimas ar taip sėkmingai čia ta iniciatyva būtų praėjusi.“
Paklaustas, ar Lietuva viena būtų susitvarkiusi su migracijos srautais ir ar būtų padariusi įtaką politiniams Europos lyderių pareiškimams, viceministras Lančinskas atsakė, kad tai yra hipotetinis klausimas.
„Jūs dabar manęs paklausėte tokio hipotetinio klausimo, į kurį turbūt niekas neatsakytų. Aš manau, kad vienoks ar kitoks rezultatas būtų buvęs. Kadangi mes labai aktyviai, mūsų diplomatai dirbo aktyviai, institucijos dirbo labai aktyviai tam, kad šita problema būtų pradėta spręsti ir kad iš viso būtų galima pastebėti tai, kas vyksta prie išorinės Europos Sąjungos sienos.“
Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės