Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Europos Sąjunga pajėgi apginti Bendrijos narių žiniasklaidos laisvę?

2022-05-12, Ketvirtadienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė žmonių Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje baiminasi, kad žiniasklaidos laisvei gresia pavojus, o didelė dauguma visuomenės norėtų, kad ją padėtų apsaugoti Europos Sąjunga. Manoma, kad šiose šalyse vyriausybės gali kištis į žiniasklaidos pliuralizmą bei nepriklausomumą.

„Pavyzdžiui, Vengrijos atveju, Viktoras Orbanas jau nuo 2010 metų nuosekliai ir atvirai kalba, kad yra nepatenkintas žiniasklaidos veikimu. Jis vis kalbėdavo, jog užsienio akcininkų valdoma žiniasklaida kelia pavojų šalies nepriklausomybei. Nesinorėtų lyginti, bet kai kuriose Rytų šalyse neretai žmonės, turintys sąsajų su užsieniu, pavadinami užsienio agentais. V. Orbanas to neslepia jau daugybę metų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pastebėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Pasak jo, ES yra įpratusi nesikišti į valstybių vidinius reikalus. „Briuselis, Europos Komisija, Europos Parlamentas pamatę pirmuosius ženklus, jog ne viskas gerai su demokratijos situacija, palieka šias problemas spręsti pačiai valstybei. EK net yra viešai pasakiusi, kad nemano, jog turėtų iš karto daryti staigią intervenciją ir kad pati šalis turėtų susitvarkyti. Sprendimai paliekami nevyriausybinėms organizacijos, opozicinėms partijoms ir visuomenei“, – pažymėjo D. Radzevičius. „Tačiau, kartais visuomenės neturi imuniteto atsakyti į tokias praktikas, kaip pavyzdžiui Slovakijoje, Čekijoje visuomenė neturėjo imuniteto politikų kalboms kištis į žiniasklaidos reguliavimo veiklą. Beje, taip nutiko ir JAV, Donaldo Trumpo vadovavimo laikotarpiu“, – priminė žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Lietuva prieš porą metų irgi išgyveno žiniasklaidos krizę, tačiau, pasak D. Radzevičiaus, mūsų sprendimu tapo žiniasklaidos bendruomenių, žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų solidarumas, ginantis nuo bet kokios, net ir mažos politikų intervencijos. „Yra ir kita medalio pusė. Mūsų visuomenėje politikai, kurie nori kištis į nevyriausybinio sektoriaus žiniasklaidos laisvę, nesulaukia didelio palaikymo. Partijos, kurios pas mus bandė tai daryti nesulaukdavo palaikymo. Tuo tarpu, Vengrijos atvejis rodo, kad V. Orbanas palaikomas net ir tuomet kai įveda absurdiškas taisykles. Pats esu stebėjęs, kaip Vengrijoje kontroliuojamas radijo, televizijos eteris, skaičiuojama, kiek laiko skiriama premjerui pasisakyti bet kuria tema. Lenkija, Čekija, Slovakija taip pat artėja link tokio modelio, kur žodžio laisvės nebus tiek daug“, – sakė D. Radzevičius.

Kad būtų galima pagerinti žiniasklaidos padėtį, EK jau ruošia įstatymo projektą, tačiau ar europinės direktyvos tikrai gali pažaboti šalių vidines problemas – neaišku. Dar prieš karą daug kalbėta apie Lenkijos ir Vengrijos demokratines problemas, tačiau tuomet aiškintasi, kuri teisė yra viršiau – šalies ar Sąjungos? „EK galvoja, kokias priemones būtų galima taikyti. Akcentuojama, kad reikia stiprinti nepriklausomumą tų institucijų, kurios užtikrina žiniasklaidos darbą, nepriklausomumą, apsaugo nuo politikų ir verslo kišimosi. Tai yra labai svarbu, tiek Vengrijai, Lenkijai, bet taip pat ir Lietuvai. Ką rodo kasmet skelbiami pranešimai? Kapitalo koncentraciją, žurnalistų socialines sąlygas, savicenzūros atvejus, taigi yra bėdų ir daug iššūkių“, – pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas.

Europinės priemonės leistų daugeliui bendrijos šalių apsisaugoti prevenciškai, tačiau tokiu atveju kaip Vengrijos – pokyčių tikėtis nereikėtų. „V. Orbanas gavęs du trečdalius parlamento vietų, pakeitė Konstituciją, uzurpavo teismus, valstybės administraciją ir žiniasklaidą. Praėjo 12 metų, dabar imtis priemonių ir tikėtis, kad jos iš esmės keis situaciją yra naivoka, bet geriau vėliau, negu niekada“, – teigė L. Gudžinskas.

Visgi, nors apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų bijo dėl žiniasklaidos laisvės, tačiau atėjus rinkimams ir vėl perrenkami tie patys kraštutiniai dešinieji politikai, kurie tą laisvę labiausiai ir linkę riboti. Pasak L. Gudžinsko, tai labiau išskirtiniai atvejai, tokie kaip Vengrijos. Tuo metu kitos šalys, mokydamosis iš prastų pavyzdžių, tokios kaip Čekija, Latvija, Slovakija, tam tikra prasme Ispanija, rinkiminiu laikotarpiu parodo tam tikrą imunitetą. „Iš tokių šalių kaip Vengrijos galima pasimokyti, kad net ir priklausant ES, demokratija gali smukti. Tokie pavyzdžiai turėtų priversti išlikti budriems dėl padėties savo šalyje. Kitą vertus, reikia bandyti europinėmis ar kitomis priemonėmis spausti tiek Vengrijos, tiek Lenkijos, tiek galbūt kitus režimus, kad jie nesijaustų, kad yra nebaudžiami“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas L. Gudžinskas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.