Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ateities europiečio lėkštėje – ir svirpliai, ir laboratorijoje užauginta mėsa

2022-07-03, Sekmadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Pasaulio mokslininkai vis garsiau ragina gyventojus keisti savo mitybos įpročius – ne tik spręsti maisto švaistymo problemas, tačiau ir valgyti daugiau sveikesnio, augalinės kilmės maisto. Kodėl?

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė Elvyra Jarienė sako, kad tokie įspėjimai yra labai rimti, mat planetos dirvožemis nuolat degraduoja. Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, per pastaruosius 150 metų žmonės prarado maždaug pusę viso planetos dirvožemio. Prie to prisideda ir vis drastiškesni klimato pokyčiai, ir neatsakinga, tarši žmonių veikla.

„Sąmoningai siekdami didesnio pelno, didesnio derliaus, žmonės žemę alina cheminės kilmės trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis. Tai ir priveda prie dirvožemio alinimo. <...> Aš galėčiau palyginti žmonių odą su žemės oda – dirvožemiu, kuris yra nepaprastai jautrus. Kaip mes labai jautriai ir atsakingai elgiamės su savo odą, taip ir žemės oda turėtų būti labai gerbtina“ – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo profesorė.

Sėdint rankas sudėjus, žemdirbystės vaisiais galėsime džiaugtis tik ateinančius 60 metų, prognozuoja pašnekovė. Tad norint sulaukti geresnės ateities, svarbu veikti – Jarienės teigimu, keistis turi ne tik ūkininkų, bet ir visuomenės požiūris.

Tuo metu Europos Sąjunga jau imasi veiksmų – tam tikri žingsniai numatyti Žaliojo kurso programoje. Pavyzdžiui, norima, kad Bendrijos ūkininkai naudotų kuo mažiau pesticidų ir sintetinių trąšų.

„Jos beriamos tam, kad derlius būtų kiek įmanoma didesnis. Tačiau kuo toliau, tuo dirvožemis yra labiau nualinamas. O tada beriama ir daugiau trąšų. <...> Augalas nesunaudoja jų visų. Ir fosforo, ir azoto sankaupos dirvožemyje lieka nepanaudotos. Ir taip vėl trikdoma bioįvairovė – lietūs nuplauna tai į upes, ežerus ir turime užterštus vandens telkinius.“ – pasakoja pašnekovė.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į gyvūninės kilmės produktų auginimą – jis prisideda ne tik prie dirvožemio nykimo, bet ir oro taršos. Jarienė mano, jog visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės produktų žmonėms yra bene neįmanoma, todėl svarbu ieškoti alternatyvų.

„Bendraujant su akademiniu jaunimu, matau tam tikrą tendenciją. Vis daugiau jaunuolių orientuojasi į veganišką, vegetarišką mitybą. <...> Mano manymu, tai visai neblogai, bet suprantama, kad tai turi būti saikinga. Baltymus galima pakeisti – alternatyvų yra nemažai. Pavyzdžiui, sojos – jų galima ir Lietuvoje užsiauginti“ – samprotavo Jarienė.

Pietų lėkštėje gali atsirasti visai netikėtos alternatyvos – svirpliai. Pašnekovė sako, jog išgirdus apie tai, retam atsiranda apetitas.

„Vartotoją gali ištikti šokas, mat kai kurie yra jautresni. Bet jaunimas ieško alternatyvų, kaip tą svirplį pateikti kitaip. Tarkime, jis yra mirkomas svarainių sirupe ir džiovinamas, gruzdinamas. Tada įgyja kitokią išvaizdą ir panašiai. Tokiu būdu vartotojui tampa patrauklesne alternatyva“ – savo studentų patirtimis dalijosi profesorė.

Realu, jog po dvidešimties metų – gal net ir anksčiau – parduotuvėse matysime ir kitokias mėsos alternatyvas. Pavyzdžiui, laboratorijose užaugintą mėsą.

„Iš vienos kamieninės jautienos ląstelės, laboratorijoje galima išauginti 10 tonų mėsos. Tai reiškia, kad, lyginant su gyvulininkystės sektoriumi, mes galime sutaupyti apie 90 proc. vandens, apie 99 proc. žemės ploto, dar apie 90 proc. sumažiname šilumos efektą sukeliančių dujų kiekius. <...> Suprantama, kad yra negatyvių atsiliepimų, kyla daug diskusijų, bet niekur mes nedingsime. Šitiek pasaulyje badaujančių! Norint tikrai juos aprūpinti, norint, kad mes tikrai turėtume sveiką ir žalią planetą, mes turime ieškoti drastiškų sprendimų.“ – tikina prof. Jarienė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.