Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Europarlamentarai sieks sukurti geresnius teisėtos darbo jėgos migracijos kanalus

11.23 Antradienis 11:05
Jonė Sąlygaitė

Europarlamentarai ragina sukurti geresnius teisėtos darbo jėgos migracijos kanalus, siekiant sumažinti neteisėtų atvykimų į Sąjungą skaičių ir patenkinti ekonomikos poreikius. Taip siekiama reaguoti į Europos demografinius iššūkius ir veiksmingai suderinti imigrantų įgūdžius su darbo rinkos poreikiais.

Pasak migracijos procesus nagrinėjančios mokslininkės Giedrės Blažytės – „Žvelgiant į ES sociodemografinę situaciją dėl mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės, panašu, kad ES gyventojų skaičiaus augimas priklauso nuo išorinės migracijos procesų. Taigi, bet kokios teisinės priemonės, skatinančios ne ES piliečių integraciją turėtų būti interpretuojamos kaip pozityvios ir skatinamos“.

Nors neteisėtų migrantų integracija kelia iššūkių, pasak Parlamento narių tai turėtų būti vertinama kaip galimybė. Darbo jėgos migracijos skatinimas legaliais kanalais padidintų migrantų ir pabėgėlių užimtumą, o tai būtų naudinga ES, nes prisidėtų prie mokestinių pajamų ir padėtų spartinti ekonomikos augimą bei inovacijos. „Apie 39 proc. visų ne ES piliečių, kurie gyvena Sąjungoje, patiria skurdo riziką, o tai tiesiogiai susiję su kalbos barjeru, diskriminacija ir tame tarpe nevienodomis sąlygomis įsidarbinti ir įvairiais darbo rinkos aspektais. Tai sukelia integracijos kliūtis“, – sako Giedrė Blažytė.

„Sąjungos migracijos politika apibrėžiama atsižvelgiant į griežtą sienų kontrolę ir veiksmingą grąžinimą į kilmės šalis, tačiau labai mažai nuveikta siekiant skatinti saugius ir teisėtus kelius į Europą“, – rašoma pranešime. Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad 77 proc. migrantų savo kilmės šalyje patyrė persekiojimą ar konfliktus ir buvo priversti neteisėtai atvykti į Europą dėl alternatyvų trūkumo. 2021 m. gegužės mėnesį priimtoje rezoliucijoje Parlamentas teigė: „Tinkamas legalios migracijos kanalų stiprinimas padėtų sumažinti neteisėtą migraciją, pakenktų nusikalstamų kontrabandininkų verslo modeliui, sumažintų prekybą žmonėmis ir darbo išnaudojimą, padidintų lygias galimybes visiems darbuotojams ir pasiūlytų legalų kelią tiems, kurie galvoja apie migraciją į Sąjungą“.

COVID-19 pandemija išryškino būtinųjų darbuotojų stygių tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, statyba, gamyba ir sveikatos apsauga išlaikant ekonomiką ir visuomenę. Nariai ragina Europos Komisiją įgyvendinti ambicingą žemos ir vidutinės kvalifikacijos ne ES piliečių priėmimo schemą.

Ataskaitoje siūloma įkurti talentų fondą teisėtai migruojantiems darbuotojams, taip pat platformą, kurioje darbo ieškančių migrantų profiliai būtų susieti su Sąjungos pramonės poreikiais. Taip valstybės narės galėtų įveikti darbo jėgos trūkumą.

Nariai taip pat ragina labiau suderinti darbuotojų migrantų kvalifikacijų pripažinimo taisykles Sąjungos lygmeniu. Migrantų kvalifikacijos pripažinimas šiuo metu priklauso nuo paskirų šalių taisyklių, kurios Sąjungoje labai skiriasi, o aukštos kvalifikacijos migrantai dažnai turi priimti darbo pasiūlymus, kuriems reikalinga žemesnė kvalifikacija. 2015 m. EBPO pranešė, kad „tiems, kurie atvyksta į ES kaip prieglobsčio prašytojai, labai dažnai gresia perteklinė kvalifikacija“. 2019 m. beveik pusė migrantų, turinčių aukštą kvalifikaciją dirbo žemos arba vidutinės kvalifikacijos darbus. Stebėtina, kad tarp aukštos kvalifikacijos migrantų labiausiai paplitusi profesija yra valytojas arba namų ūkio pagalbininkas, o apie pusė kompiuterių programavimo įmonių ir statybos įmonių praneša apie darbo jėgos trūkumą. „Stipriai ir konkurencingai Europai reikalinga teisėta migracija, kad būtų galima tinkamai spręsti demografinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduriame“, – sakė šių siūlymų iniciatorius.

Šiuo metu ES migracijos įstatymuose pagrindinis dėmesys skiriamas darbuotojų pritraukimui pagal terminuotas darbo sutartis ir, nors egzistuoja skirtingos nacionalinės sistemos, nedaugelis jų pasiteisino. Taip yra daugiausia dėl teritorinių apribojimų: verslininkams, atvykstantiems į ES pagal nacionalines schemas, ne visada užtikrinamas laisvas judėjimas arba galimybė patekti į bendrąją rinką. Siūlomos priemonės taip pat padėtų kovoti su sezoninių darbuotojų, kurių leidimai gyventi nebebūtų susieti su vienu darbdaviu, išnaudojimu. Išėjus iš darbo jie turėtų tris mėnesius susirasti kitą darbą. Visus šiuos siūlymus Europos Parlamentas svarsto šią savaitę.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai