Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

„Grigeo“ bylai pasiekus teismą, aplinkosaugininkai viliasi, kad žala gamtai bus atlyginta

2022-09-22, Ketvirtadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Po daugiau kaip pustrečių metų trukusio ikiteisminio tyrimo, „Grigeo Klaipėda“ byla pasiekė Šiaulių apygardos teismą. Nors bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į spalį – paaiškėjo, kad nėra paskirtas atsarginis teisėjas – aplinkosaugininkai nekantriai laukia sprendimų ir tikisi, kad kaltieji bus rasti, o gamtai padaryta žala – atlyginta.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė 2020-ųjų sausio įvykius mena labai ryškiai – tuo metu kaip tik virė diskusijos dėl Nacionalinio pažangos plano, kuriam koalicija turėjo nemažai kritikos.

„Matėme, kad aplinkosauga Lietuvoje labai dažnai lieka popierinė. Labai dažnai Lietuva linkusi įgyvendinti tai, ko reikalauja Europos Sąjunga, dar šiek tiek besimuistydama ir siekdama išvengti reikalavimų“, – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ teigė pašnekovė.

„Kaip tik tada, kai mes sakėme, kad Lietuvoje aplinkosaugos yra tiek, kiek mus priverčia, kad būtų – ir driokstelėjo tas skandalas“, – „Grigeo Klaipėda“ skandalo pradžią prisiminė aktyvistė.

Pasak L. Paškevičiūtės, situacija Kuršių mariose ilgą laiką buvo itin prasta, todėl žinios apie pilamus teršalus iš dalies nebuvo netikėtos. Visgi, šis atvejis pašnekovei įsiminė ne tik ciniškumu, bet ir kilusiu visuomenės pasipiktinimu.

„Šitas atvejis buvo toks labai ciniškas. Ne tik, kad nevalyti teršalai išmetami, bet net ir specialiai slepiama, specialiai kažkokių veiksmų imamasi ir tas mastas buvo protu nesuvokiamas. Tad visuomenės reakcija, sakyčiau, buvo gana adekvati. <...> Tačiau tas ciniškumas dar padidino reakciją“, – samprotavo ji.

Nors žmonių reakcijos kiek apslopo – retas kuris vis dar boikotuoja „Grigeo“ produkciją – pašnekovė akcentuoja, kad ši istorija liko gyventojų sąmonėje, o „Grigeo“ tapo „taršos ir neatsakingumo simboliu“.

Tikisi, kad žala gamtai bus atlyginta

Teisiniai procesai gali užsitęsti. Pasak L. Paškevičiūtės, kaltinamieji gali bandyti vilkinti teismo eigą, siekdami, kad visuomenės jautrumas mažėtų, o istorija užsimirštų. Visgi, pašnekovė pati nekantriai laukia teismo išaiškinimo – „Grigeo Klaipėda“ bendrovei iškeltas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos gamtai siekia 48 milijonus eurų.

„Man buvo netikėta, kad buvo paskaičiuota tikrai nemaža žala gamtai. Ir tai yra teisinga, taip ir turėtų būti. <...> Man norisi sulaukti kuo greičiau teismo sprendimo, nes pamatysime, ar padaryta žala gamtai iš tikrųjų ir tenka įmonei. Ar nebus taip, kad įmonė sumokės kažkiek labai nedaug, o po to ką nors pažadės. Tai čia išaiškės, kiek iš tikrųjų Lietuva yra įstatymiškai įgyvendinus žalos gamtai atlyginimą“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

„Grigeo Klaipėda“ sakosi prisiimanti atsakomybę ir yra pasiruošusi atlyginti padarytą žalą. Visgi, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik sumokėti finansines baudas, bet realiai ištaisyti gamtai padarytas skriaudas.

„Tie pinigai turi būti skiriami neigiamam poveikiui atstatyti ir žalai atlyginti. <...> Būtent čia yra pasitikėjimo klausimas. Jeigu įmonė neatliko ir nedarė ne to, kas privaloma, ir sąmoningai tai slėpė, <...> kodėl reikėtų tikėtis, kad įmonė prisiims, sakykime, geranoriškų pažadų?“ – bendrovės intencijomis abejojo ekspertė.

Skandalai išryškina teisės ir reguliavimo spragas

Paklausus, ar Lietuvoje gerėja aplinkosaugos ir jos reguliavimo situacija, L. Paškevičiūtė teigė, kad į klausimą galima atsakyti pažvelgus į aplinkos būklę. Ji, deja, prastėja.

„Labai simboliška, šitoj visoj istorijoj yra taip vadinamas Klaipėdos paketas. Tai įstatymų rinkinys, susijęs su miestų tarša. <...> Jis buvo užkasinėjamas į stalčius, tad kilęs skandalas padėjo jį atrasti. Vėlgi, iš pradžių kalbėta, kad jau dabar įgyvendinsim principingai. Galiausiai, jis įgyvendintas su syklėmis, tam tikrus dalykus pavėlinant ir argumentuojant, kad verslui reikia laiko prisitaikyti“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad tokia tendencija jos nebestebina.

Kalbėdama apie situaciją Klaipėdoje, Aplinkosaugos koalicijos lyderė atkreipė dėmesį, kad svarbu užtikrintini ne tik tinkamą įstatyminę bazę, tačiau ir tvarkos užtikrinimas bei stebėsena.

„Net ir geriausius įstatymus turint, <...> jeigu niekas jų neužtikrina, tuomet įmonės gali ir gali būti atsipalaidavusios“, – sakė ji.

„Svarbu, kad būtų darbuotojų, kontrolierių, kurie eina ir tikrina. <...> Aplinkos apsaugos departamentas susiduria su darbuotojų trūkumu – jeigu visoj Klaipėdoj yra tik 8 darbuotojai, kurie kontroliuoja visas Klaipėdos įmones. Ne dėl to, kad tik tiek etatų yra, bet tiesiog net skelbiant konkursus žmonės nnori dirbti darbo“, – problemą iliustravo pašnekovė.

Dėl visų šių priežasčių L. Paškevičiūtė mano, kad tokie incidentai kaip „Grigeo Klaipėda“ skandalas Lietuvoje dar gali pasikartoti. Ir nors tokie ažiotažai gali paskatinti spartesnius pokyčius, aktyvistė linki jų išvengti.

„Bet kuris skandalas, bet kuri krizė yra šansas pajudėti į priekį. Bet gal geriau be skandalų“, – teigė ji.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.