Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip gyventi ir higieniškai, ir ekologiškai?

2022-06-05, Sekmadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Kasdien prausiamės po dušu, maistą plauname dideliu kiekiu geriamojo vandens, jį pakuojame į atskirus maišus ir dėžutes. Taip pat, nuolat naudojame ir asmeninės higienos priemones. Nors būtent toks dėmesys higienai pagerino žmonių sveikatos būklę, tačiau tai sukėlė ir naują problemą, ženkliai padidino taršą.

Pasak atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos vadovės Simonos Rasalės, šiuolaikinė vartotojų visuomenė sukėlė atliekų pertekliaus iššūkį. „Pradedant daiktų išmetimu, vienkartiniais puodeliais, baigiant elektros prietaisais, kuriuos paprasčiau išmesti ir pirkti naujus, nei taisyti. Tai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Norint keisti ydingą atliekų vertės grandinę, reikia atsakingai permąstyti savo elgesį ir imtis priemonių. Svarbiausia yra suvokti, kad šių problemų priežastis ir sprendimas slypi kasdieniuose mūsų žingsniuose. Suvokus, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso planetos ateitis, vandens, oro, dirvožemio, aplinkos kokybė, galėtume ryžtingiau keisti savo įpročius ir taip rūpintis gamta“, – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo S. Rasalė.

Jos teigimu, daugelis žmonių jau aiškiai suvokia, kad bet koks vartojimas ir su tuo susijusios pasekmės atsiliepia gamtai ir aplinkos taršai, tačiau atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ daug metų stebi nuvertintą asmeninio indėlio galią, kai kurie vis dar nesuvokia, ką jie vieni gali pakeisti, taigi renkasi nedaryti nieko. „Stengiamės akcentuoti, kad vienas prie vieno galiausiai sudaro didelę masę žmonių. Pavyzdžiui, pasaulyje vanduo tampa vienu iš labiausiai trūkstamų gamtos išteklių. Paskaičiuota, kad vidutiniškai 7 proc. geriamojo vandens yra suvartojama gerti ir maistui gaminti, kažkur apie 2 proc. sunaudojame indams plauti ir skalbti, 20 proc. sanitarinėms sistemoms, ir net 39 proc. sunaudojami prausimuisi vonioje ar duše. Yra daugybę priemonių, kuriomis mes kiekvieną dieną bent kiek pakeisdami savo įpročius galėtume sutaupyti didelį kiekį vandens. Visą dieną varvant čiaupui iššvaistoma apie 25 litrus vandens, o jei užsuktume čiaupą valydamiesi dantis galėtume sutaupyti iki 12-15 litrų. Jei taip pasielgtų visi europiečiai – per vienerius metus sutaupytas vanduo pripildytų 6 tūkst. olimpinių baseinų. Tai yra iškalbingi skaičiai“, – pažymėjo S. Rasalė.

Lietuvoje vandens trūkumas nėra itin akcentuojamas, kur kas dažniau kalbame apie taršą plastikiniais maišeliais, šiaudeliais, vienkartiniais puodeliais. Pasak S. Rasalės, tai yra dalis to, kad mes į taršą vis dar nesugebame pasižiūrėti per asmeninį indėlį. „Juk nereikia laukti, kol mes vandens pritrūksime. Apskritai, šiandien tvarumo klausimai ir problemos yra keliamos dažnoje šeimoje. Ieškoma priemonių. Ar visos priemonės atrastos? Galbūt kai kur pasirinktos patogesnės, apie kitas apskritai nepagalvota. Tai yra užduotis kuo daugiau informacijos skleisti, visuomenę edukuoti, kur ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie to aplinkos puoselėjimo ir saugojimo“, – pastebėjo atliekų tvarkymo organizacijos darbuotoja.

Taupyti gamtos išteklius išties paprasta. „Juk nesudėtinga jungti tik pilną skalbimo mašiną ar indaplovę. Paskaičiuota, kad duše prausiantis yra sunaudojama net keturis kartus mažiau vandens nei vonioje. Lietaus vanduo yra puikus geriamojo vandens pakaitalas plauti automobilį ar laistyti sodą. Tai, atrodo, elementarios priemonės, kurias pasitelkiant būtų tikrai ženkliai tausojami vandens ištekliai, tačiau ar kiekvienas apie tai pagalvoja – nežinau. Man visada pozityvią nuostabą kelia mūsų senolių išmintis. Geriausi tvarumo principų taikytojai buvo mūsų seneliai. Žinoma, daugiausiai tai vykdavo dėl nepritekliaus, bet kartais tų tvarumo taisyklių nereikia ieškoti vadovėliuose, ar ekspertų lūpose, atsisukime į savo senelius. Jie geriausiai patars kaip taupyti. Juk bet koks gamtos taupymas, galiausiai atsiliepia ir finansiniam taupumui. Kartais iš ekonominio paskaičiavimo, mes tuo pačiu pasirūpinam ir gamta“, – nurodė pašnekovė.

Daug iššūkių taršai kelia ir maisto pakuotės. Žmonės dar neturi pakankamai alternatyvų ekologiškai apsipirkti, tačiau „Žaliojo taško“ komunikacijos vadovė teigia, kad nereikėtų iškart eiti į kraštutinumus. „Plastikinis įpakavimas keliais kartais prailgino maisto galiojimo laiką, taigi to visiškai atsisakyti, veikiausiai, nepavyks. Tačiau galima padaryti paprastus veiksmus, pavyzdžiui, perkant vaisius nedėti kiekvieno obuolio ir kiekvieno persiko į atskirą maišelį, tam jau yra alternatyva, padedanti tausoti gamtos išteklius  – daugkartinis maišelis. Pakuočių neišvengsime, taigi, pati pagrindinė mūsų, kaip vartotojų, atsakomybė yra pasirūpinti, kad pakuotės nukeliautų ten, kur jos galės būti perdirbtos. Tai bus didžiulis žingsnis link to, kad taupytume išteklius, kovotume prieš klimato kaitą, taupytume energiją ir mažintume sąvartynus. Reikėtų daugiau kalbėti apie taisyklingą rūšiavimą“, – sakė S. Rasalė.

Visgi, žmonės atėję prie rūšiavimo konteinerių dažnai tiksliai nežino kur ir ką galima mesti. Pasak atliekų tvarkymo organizacijos darbuotojos, didelė pažanga šioje srityje jau yra padaryta. „Jaučiamas susidomėjimas rūšiavimu tiek šeimose, tiek įmonėse, tiek tarp vyresnių žmonių Lietuvos visuomenėje. O rūšiavimas juk nėra raketų mokslas. Stiklą reikia mesti į stiklo konteinerį, popierių – į popieriaus, o jei kyla klausimų – tai turi keliauti į plastiko konteinerį, dar vadinamą kombinuotos pakuotės konteinerį. Tai yra viskas, ką mums reikia padaryti. Jeigu pakuotės, kurios gali būti panaudotos antrą kartą, yra išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, jos iškeliauja į sąvartyną, praranda galimybę būti dar kartą panaudotos, bet jei išmesime į teisingą rūšiavimo konteinerį suteiksime joms antrą šansą“, – aiškino pašnekovė.

Pastaruoju metu vis daugiau kritikos sulaukia ir verslas, apsimetantis žaliuoju. Kartais skelbiami užrašai „ekologiška pakuotė“, „draugiškas gamtai įpakavimas“ visiškai neatitinka realybės. Toks melas tapo vadinamas žaliųjų smegenų plovimu. Pasak S. Rasalės, pastaruoju metu tvarumo klausimai, pakuotės, jų rūšys, medžiagiškumas – išgyvena tam tikrą renesansą, stebimos labai pozityvios tendencijos, tačiau yra ir tvariais apsimetinėjančių verslų. „Tai yra atkarpa per kurią turime pereiti. Yra Europos Sąjungos institucijų užduodamos gairės, ruošiami teisės aktai, taigi kiekviena narė prisitaiko pagal tas direktyvas ir savo įstatyminę bazę. Mes dirbame su 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų ir tikrai matome, kad kartais net nereikia teisinio reguliavimo, kuris paskatintų kažko imtis. Jaučiame nuolatinį susidomėjimą – ieškoma alternatyvų, kaip pagerinti tą pakuotę, ją palengvinti, kaip surasti medžiagas, kurios būtų perdirbamos. Šiame sektoriuje tikrai jaučiamas renesansas“, – teigė S. Rasalė. Visgi, paprastam vartotojui suprasti, kurie verslai apsimetinėja žaliaisiais nėra taip paprasta. Gilinimasis, ženklinimo ieškojimas užima daug laiko, tam reikia ir daug žinių, bet yra ir pozityvių žinių, pasak pašnekovės, verslų apsimetinėjimas žaliais bus trumpalaikis, nes žalumas yra didelė perspektyva ir konkurencinis pranašumas. Pasak S. Rasalės, paprastam vartotojui geriau energiją skirti rūšiavimui. „Rūšiuojant prisidėsime ne tik prie Lietuvos aplinkos saugojimo, bet ir viso pasaulio“, – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos vadovė Simona Rasalė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai