Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kiek realus Lenkijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos?

10.20 Trečiadienis 11:05
Jonė Sąlygaitė

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų praėjusį sekmadienį išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės. Kaimyninėje šalyje tai sukėlė politinį sąmyšį, kuris nuvilnijo per visą Sąjunga. Nors toks verdiktas per daug nenustebino, tačiau Europos Komisija įspėja Lenkiją nesavivaliauti. Taip pat jau kurį laiką verda diskusijos apie galimą Lenkijos išstojimą iš bendrijos, tačiau premjeras Mateuszas Morawieckis neigia tokius ketinimus. Ar ši grėsmė reali?

Pasak Europos Parlamento nario Liudo Mažylio, kalbos apie tai, kad Lenkija gali išstoti iš ES nėra korektiškos. „Lenkijoje parama ES siekia 80 proc., euroskeptikų vos 8 proc., kai tuo tarpu BREXIT turėjo po 50 proc. kiekvienoje pusėje. Visgi triukšmas, kuris sukurtas, kontekstas, kuris sudarytas, yra rimtas“, – sakė europarlamentaras.

L. Mažylis pažymėjo, kad Konstitucinis Tribunolas, atsakė į Lenkijos premjero užklausimą, ar Europos Sąjunga gali kvestionuoti, pavyzdžiui, tokį klausimą kaip teisėjų skyrimą, jų atšaukimą ar perkėlimą į kitą vietą. „Tribunolas pareiškė, kad negali, ir tai sukėlė daug visokių svarstymų. Štai Vokietijos ir Prancūzijos politikai peikė Lenkiją, Vengrija tylėjo, o Kačinskis sakė, kad tai yra bandymas kištis į vidinę politiką. Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė priminė, kad misija yra paisyti visos Europos teisės. Toks precedentas, kurį matėme Lenkijoje, gali privesti prie sąmyšio, svarstant ir, pavyzdžiui, ekonomines bylas. Pasiremiant tokiu precedentu, gali būti norima ginti savo teises ne europine, o Lenkijos teise“, – teigė L. Mažylis.

Politikos apžvalgininko Jacekas Komaro teigimu Lenkijos gyventojai seniai susiskaldę, o tai vyksta dėl politikos, kuri yra vykdoma šios valdžios. „Valdantieji nori pakeisti visą valstybę pagal savo nuožiūrą. Teismai eina link to, kad jie nebus laisvi. Būtent dėl to taip aštriai reaguoja ir EK. Konstitucinis nutarimas yra reakcija į ES teismus, jų nutarimus. Tai yra didžiulė problema ir pirmas žingsnis teisinio Lenkijos pasitraukimo iš bendrijos link.“ – svarstė J. Komaras. Pasak jo, nors šalyje vyrauja baimė, kad valdantieji gali išeiti iš bendrijos, šis žingsnis, tarp gyventojų, visiškai nepopuliarus.

Anot L. Mažylio, ES tokie kivirčai nesugriaus, o ir Lenkija iš bendrijos išvaryta nebus, tačiau, jei pasirodys daugiau tokių sprendimų kaip Lenkijoje, situacija gali tapti sunkiai valdoma. „Viena ar kita šalis, kai jai naudinga, pradės remtis nacionaline teise ir kils chaosas“, – pastebėjo Europos Parlamento narys.

Paklaustas, ko galime tikėtis iš Lenkijos rinkimų 2023-iaisias, J. Komaras teigė, kad valdantieji Lenkijoje turi aukštą reitingą, net 35 proc. rinkėjų remia dabartinę valdžią. „Tik tuo atveju jei opozicija sugebės susivienyti, ji gali laimėti, taigi labai sunku pasakyti kaip tai klostysis toliau“, – pažymėjo politikos apžvalgininkas. Taip pat J. Komaras priminė, kad Kačinskis nurodė, kad tikrai pabaigs teismų reformą. Tai reiškia kad jis nori, kad Lenkijoje teismai būtų labiau priklausomi nuo politikų nei nepriklausomi.

J. Komarui antrino ir teisininkas Dainiaus Žalimas. „Pati Konstitucija nurodo paisyti Europos teisės. Jei žiūrėtume bendrai, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pademonstravo neatsakingą priklausomybę nuo politikų. Labai sunkiai rastume, kokį nors kitą ES šalies Konstitucinį Teismą, kuris pasakytų kad ES tikslas kurti glaudesnę tautų sąjungą, bendrą saugumo, ekonominę erdvę, žmogaus teisių erdvę, prieštarauja konstitucijai“, – teigė D. Žalimas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra ES dalis pagal Konstituciją. „Čia prieštaravimo su Konstitucija neturi būti. Teisės viršenybė yra universali koncepcija, visos valstybės tuo remiasi ir čia teisės viršenybė įtraukia pagarbą ir Konstitucijai ir ES teisei. Tikslas kurti glaudesnę sąjungą negali prieštarauti nei Lenkijai, nei Lietuvai, nei kitai šaliai, nes tai bendras vertybinis pagrindas. Stebime susikirtimą dėl teismų nepriklausomumo, sudėtinės teisės viršenybės dalies. Teisės viršenybė neįsivaizduojama be nepriklausomumo, tad Tribunolas persistengė ir nuėjo per toli“, – situaciją vertino teisininkas. Pasak D. Žalimo, kyla klausimas: „Tai kas gi vienija Lenkiją su kitomis ES valstybėmis, jei jos netenkina net pats ES įsteigimo tikslas?“.

Europarlamentaras L. Mažylis pastebi, kad politinių pokyčių Lenkijoje laukti nereikia. „Konfrontuojančios partijos galėtų susiprasti, kad iš vienos kontroversijos kurti sau politinius dividendus kenkia pačiai valstybei. Reiktų nusiraminti ir pažvelgti į priešingos pusės argumentus. Europos institucijoms irgi patarčiau tą patį, ne bandyti ugnį išskelti iš kiekvienos žiežirbos, barti ir priekaištauti Lenkijai. Perdėta politinė konfrontacija nėra tai kas atves prie sprendimų“, – laidoje kalbėjo L. Mažylis.

D. Žalimas taip pat nurodė, kaip galima suderinti Konstituciją ir ES teisės viršenybę. „Pavyzdžiui, Lietuvoje tokios problemos neturėtų iškilti. Lietuvoje tose srityse, kuriose yra valstybinė kompetencija deleguota ES, nėra kito pagrindo Konstitucijos aiškinti kitaip nei ES teisės. Tuo tarpu Lenkija eina specifiniu, galėčiau pasakyti, rusiškuoju keliu, ir nepaisymu to, kas yra universalu. Tai sukels įsipareigojimų konfliktą“.

Pasak teisininko, kol kas sunku pasakyti, ar ši situacija ilgainiui taps šiurkščiu ir sistemingu ES teisės ir pagrindinių principų nepaisymu. Jei taip nutiktų, atsirastų pagrindas svarstyti šalies narystę ir politines sankcijas, įskaitant balso teisės suspendavimą. Tačiau, taip pat tikėtina, kad „gal visgi Lenkijos politikai įjungs STOP signalą“.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai