Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kodėl Turkijos kelias link ES – toks sudėtingas?

2022-06-09, Ketvirtadienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Europarlamentarai aptarė Turkijos galimybes atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Dėl demokratinių reformų stygiaus, šios derybos sustojo 2018 metais, bet pastaruoju metu Europos Parlamento nariai pastebi vis geresnius Sąjungos ir Turkijos santykius, svarbų vaidmenį Turkija vaidina ir Ukrainos karo kontekste, taigi pokalbiai ir vėl atsinaujino. Nors ES ir Turkijos bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse ypač svarbus, tačiau, manoma, kad Turkijos vertybės ir toliau tolsta nuo bendrijos. Parlamento nariai ragina Turkiją nevetuoti Suomijos ir Švedijos paraiškų dėl narystės NATO, susilaikyti nuo nederamo spaudimo. Pabrėžiama, kad ypač svarbu kaip galima greičiau ratifikuoti šių Šiaurės šalių prisijungimo protokolus. Taip pat pažymima, kad ši šalis nedaro aiškios ir reikšmingos reformų pažangos, nepaiso privalomų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir taip sąmoningai griauna siekius įstoti į Sąjungą.

Visgi, Turkija turi kiek kitokią nuomonę ir prašo atnaujinti derybas. Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius primena, kad Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių siekiančių glaudžių santykių su Sąjunga. „Praėjo net 60 metų ir dabar daugelis tikisi atnaujinti santykius, jų neprarasti. Svarstomos įvairios galimybės, galbūt atnaujinti asociacijos susitarimą, ar modifikuoti galiojančius, pavyzdžiui, muitų sąjungos sutartį su ES“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė L. Linkevičius.

Verta paminėti ir tai, kad po nepavykusio perversmo, Turkijos adresu ES skyrė labai aštrius žodžius. Angela Merkel ir Olafas Scholzas dar prieš penkerius metus skelbė, kad jie padarys viską, kad sustabdytų Turkijos prisijungimo galimybes. Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, yra ir objektyvių priežasčių, kodėl Turkijos kelias į bendriją toks sudėtingas. „Po nepavykusio perversmo, Turkijos valdžia ėmė labai aršiai kovoti su oponentais, teroristais išvadinti politikai, žurnalistai, netgi teisėjai. Taigi, tai galbūt sąlygoja priekaištus, kad Turkija neatitinka Kopenhagos kriterijų. Žmogaus teisės ir teisės viršenybė privalo būti, kitaip šalys negali siekti statuso“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Politiko teigimu, Turkijos prezidento politinė laikysena, manieros atrodo autokratinės. Daug šalių jam turi priekaištų. „Tačiau, noriu pastebėti, prisimindamas perversmą, kad reikia suprasti Turkijos charakterį. Reikia kalbėtis, išklausyti, suvokti, kad šalis turi nuoskaudų. Po perversmo Turkija buvo auklėjama per spaudą ir pareiškimus, ilgą laiką niekas su ja net nebendravo tiesiogiai. Kai aš nuvažiavau į Ankarą pasikalbėti, išklausyti žmones, užjausti perversmo metu žuvusius civilius, supratau, kad to niekas nedarė. Taigi, normalu, kad Turkija įsižeidė, įsivaizdavo, kad jų lūkesčiai neatliepiami, o šalis juk labai svarbi, pervertinti jos svarbą – labai sudėtinga“, – teigė L. Linkevičius.

Pasak ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, reikia suvokti ir tai, kad Turkija ypač svarbi Sąjungai migracijos kontekste. Dar 2020 metais buvo skirta pusės milijardo eurų įmoka, kad ši šalis neleistų pabėgėlių tolyn į Europą. Taip pat, Turkija ypač svarbi NATO kontekste, su viena didžiausių kariuomenių nenuginčijama Turkijos svarba Juodojoje jūroje. Nuo Turkijos labai priklauso NATO, tuo pačiu Europos, saugumo situacija. „Nuvertinti ir labiau stumti Turkiją tolyn nuo savęs būtų labai neracionalu. Lieka tiktai džiaugtis, kad Turkija ir ES nori išlaikyti santykius, rasti bendrumą, galutinai šios šalies nuo savęs nenustumti“, – pastebėjo buvęs užsienio reikalų ministras.

Turkija giriama dėl finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai, tačiau vertėtų nepamiršti, kad į Turkiją ir toliau sėkmingai skrenda Rusijos lėktuvai, šalyje gausybė rusų turistų. L. Linkevičiaus nuomone, tai neturėtų labai stebinti, nes šalis visuomet elgiasi labai pragmatiškai. „Tai nėra meilės Rusijai parodymas, o tik išskaičiavimai. Jie taip pat turi savų interesų Sirijoje. Tam tikra prasme turi interesų ir su Rusija, nes NATO šalys Turkiją spaudžia dėl Švedijos ir Suomijos narystės. Tačiau, dar kartą svarbu pasakyti, kad Turkija itin svarbi dėl saugumo Juodojoje jūroje. Kalbant apie bado problemą pasaulyje, niekas kitas be Turkijos nesiima organizuoti grūdų eksporto iš Ukrainos. Turkija gali suvaidinti lemiamą, raktinį vaidmenį, nes turi pasitikėjimą iš Rusijos, koks jis bebūtų pragmatiškas, o taip pat turi pasitikėjimą iš Ukrainos. Jie turi šansą, nes kitos šalys užangažuotos, šališkos“, – Turkijos vaidmenį apibūdino L. Linkevičius.

Visgi, pasigirsta parlamentarų balsai, kad galbūt Turkijai, dėl žmogaus teisių pažeidimų, Suomijos ir Švedijos narystės NATO nepripažinimo, reiktų apskritai panaikinti kandidatės statusą. Ambasadorius ypatingiems pavedimams priminė, kad ES turi labai įdomių kandidačių, pavyzdžiui, tokių kaip Serbija, kuri net nemėgina politikos derinti prie ES. „Žinoma, yra ir įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, Turkijos santykiai su Kipru, ES valstybe, su kuria nėra nei oro susisiekimo, nei bendravimo, o tik nuolatiniai ginčai, priekaištai, abipusiai stabdymai įvairiais klausimais. Komplikacijų toli ieškoti nereikia, bet pasikartosiu, Turkiją išlaikyti procese yra kur kas naudingiau, nei nustumti į paraštę arba išmesti iš įtakos erdvės“, – pažymėjo L. Linkevičiaus.

Politiko teigimu, pokyčiai Turkijoje turbūt įvyks, pasikeis prezidentas ir atsiras gal kiek kitokių požiūrių. „Geras ženklas yra tas, kad turkai, o ypač 18-24 metų jaunuoliai, labai palankiai žiūri į ES. Gal visgi nereiktų užgesinti vilties, reikėtų dirbti tų žmonių, kurie mato ateitį santykiuose su ES, labui“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė buvęs užsienio reikalų ministras.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.