Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl Vilnius stoja akistaton su Pekinu, o ES tyli?

2021-10-13, Trečiadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Įtampos tarp Kinijos Liaudies Respublikos bei Vakarų pasaulio valstybių auga. Ir ne tik dėl autoritarinės Kinijos vidaus politikos, žmogaus teisių pažeidimų prieš uigūrų etninę mažumą ar nenumaldomai augančios Pekino ekonominės galios. Karščiausiai Pekinas piktinasi dėl Taivano.

Taivano klausimas Kinijai yra bene aštriausias ir jautriausias, sako Tarptautinio Japonijos universiteto docentė, politologė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė. „1895-aisiais Taivano sala buvo perduota Japonijai pagal taip vadinamą vieną iš nelygiaverčių sutarčių ir Kinija dar ir šiandien, ko gero, jaučiasi, kad buvo savotiškai apgauta“, – pasakoja politologė.

Po 50-ies metų Taivanas grąžintas Kinijai, tačiau valstybėje vykęs pilietinis karas nesuvienijo Kinijos – pralaimėjusi pusė atsitraukė į Taivaną. „Rezultate, viena šalis paskelbė įkurianti valstybę Taivanyje, o po kelerių metų, 1949-aisiais komunistų partija paskelbė įsteigianti Kinijos Liaudies Respubliką. Ta situacija buvo labai sudėtinga – pilietinio karo rezultate atsirado dvi valstybės, teigiančios, kad jos abi yra Kinija“ – primena politologė.

Šią istorinę neteisybę – Taivano atsiskyrimą – Pekinas siekia ištaisyti jau kurį laiką, tačiau pastaruoju metu įtampos regione pasiekė dar nematytas aukštumas. Nuo pat praėjusio penktadienio, kai Kinija minėjo savo nacionalinę dieną, Taivano oro erdvę pažeidė per 150 Pekino lėktuvų. Ar tokie gynybos zonos pažeidimai signalizuoja karinio konflikto pradžią, anot Mačikėnaitės-Ambutavičienės, sunku pasakyti.

„Tai yra nesibaigianti diskusija. Kinija tikrai daro psichologinį bei karinį spaudimą. Šiuo atveju, tai beprecedentis spaudimas, kadangi Kinijos pajėgos didelį kartų kiekį pažeidė Taivano oro erdvę. Be abejo, tai yra ženklas, kad „mes esame čia, mes stebime, kas vyksta, mes matome, kokios pratybos su tarptautiniais partneriais vyksta ir Kinijos išsilaisvinimo armija yra visada čia“. Tokia yra žinutė“, – samprotauja ekspertė.

Politologė primena, jog 2012-aisiais Kinijoje į valdžią atėjus Xi Junpingui, imta kalbėti, jog tai bus būtent tas lyderis, kuris prijungs Taivaną prie Kinijos jėga, tačiau tai priklausys nuo Kinijos karinių pajėgumų. Pasak politologės, naujausi vertinimai rodo, jog per artimiausiu keturis metus Pekino karinė galia pasieks tokį lygį, kad galėtų nesunkiai užimti Taivaną: „Kai bus tokia situacija, kad Kinija pakankamai pasitiki savimi, kad jos kariniai pajėgumai leidžia tai padaryti, netgi jeigu teks kovoti su JAV pajėgomis“.

Docentė pabrėžia – sunku prognozuoti ir tai, ar Kinija ryšis konfliktą pradėti pati. „Jie aiškiai kalba – jeigu būsim priversti, mes tai padarysim. O tas „būti priversti“ reiškia per daug spaudimo iš šalies, iš JAV ir kitų valstybių, peržengta raudona linija“.

Atrodo, jog spaudimo iš Europos Sąjungos pusės bent kol kas nebus. Politologė atkreipia dėmesį, jog ES laikosi nusistovėjusios praktikos ir su Taivanu plėtoja tik ekonominius bei kultūrinius santykius – politika lieka nuošalyje. Valstybės palaiko status quo, mat tai šalims yra naudinga – nors situacija yra neaiški, ji yra patogi, nes leidžia gyventi be konflikto.

Visgi, geopolitinėje erdvėje atsiranda ir pokyčių. Lietuva laikosi kardinaliai kitokios pozicijos. Vasarą paskelbta, jog Vilniuje įsikurs atskira nuo Kinijos Taivano diplomatinė atstovybė. Pasak docentės, Lietuvos elgesys ir komunikacija viešojoje erdvėje yra akivaizdus pareiškimas, jog Taivanas yra demokratinė valstybė, o ne autoritarinės Kinijos dalis.

„Niekas garsiai nesako, kad Taivanas yra valstybė ir mes su šia valstybe turėsime oficialius santykius. Tai iš tiesų daug metų nusistovėjusi praktika, dešimtmečiais didžioji ES dalis laikėsi tokios politikos. Tačiau šiuo metu mes matome pokyčio pradžią ir sunku vertinti, kaip valstybės elgsis. Kai Lietuva paskelbė išstojanti iš „17+1“ formato, buvo kalbama, kad ir daugiau valstybių paseks Lietuvos pavyzdžiu, tačiau šiandien matome, kad nebuvo nei vienos valstybės, kuri pasielgtų taip pat. Visi lieka prie tos nuosaikesnės pozicijos“ – tikina Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Politologė pastebi, jog tokia smulkmena, kaip Taivano atstovybės pavadinimas Vilniuje – yra milžiniškas iššūkis Kinijai, su kuriuo jie nedelsiant privalo susitvarkyti. Tam galimi du keliai – arba įtikinti Lietuvą pakeisti pavadinimą, arba įtikinti kitas valstybes neiti Lietuvos keliu.

„Neabejotinai Kinijos atsakas bus labai stiprus. Vien dėl to, kad jie neturi iš ko rinktis. Pirmas vertinimas Lietuvoje – mes neturime labai glaudžių ekonominių santykių su Kinija, todėl mums tai nėra didelė problema. Visgi, kinai suras ir intensyviai ieško būdų, kaip rasti tą silpną vietą, kur Lietuva iš tiesų pajustų efektą ir kitos šalys pamatę pagalvotų, kad gal nereikėtų taip radikaliai elgtis su Kinija“, – sako Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai