Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

L. Linkevičius: Rusijos tikslas – parodyti, kad Ukraina yra žlugusi, nepasisekusi valstybė

11.24 Trečiadienis 11:05
Aušra Jurgauskaitė

Rusija telkia karius prie Ukrainos sienų. Jų ten jau yra apie 100 tūkstančių. Vakarai sako Rusijai ramintis. Rusija sako Vakarams patiems neeskaluoti įtampos savo pratybomis Juodojoje jūroje, nekelti isterijos.

Ukraina tuo metu tvirtina sankcijas dar 28 Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnams, padedantiems okupacinei valdžiai Kryme ir Donbase. Rytų Ukrainoje toliau žūsta kariai. Aštuonerius metus trunkantis konfliktas Donbase pareikalavo jau daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Savaitgalį pasirodžiusio „Al Jazeera“ fotoreportažo iš Donbaso regiono antraštė skelbia, kad karas Ukrainoje yra pamirštas Europos karas.

„Jeigu kažkas pamiršo, tikrai yra, kas primena. Tiesą sakant, tie, kas primena, yra ta pati Rusija“, – Žinių radijui sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ukraina tuo metu skelbia turinti informacijos apie galimą Rusijos puolimą jau kitų metų sausio pabaigoje. Kremlius tokią informaciją, žinoma, neigia.

„Rusijai ne tiek karo reikėtų, kiek reikėtų parodyti, kad Ukraina yra žlugusi, nevykusi, nepasisekusi valstybė. Kad jos pasirinktas kursas į Vakaras nepasiteisintų, nes be Ukrainos Rusija sunkiai įsivaizduotų savo stiprų lyderystės vaidmenį, kaip ji tai įsivaizduoja, tą postimperinį, kuris dabar yra. Tas, pirmiausia, bandoma visomis išgalėmis tai užtvirtinti.

Kiek sugebama Rusijai priešintis, matome pagal užšaldytų ir aktyvių konfliktų vyksmą. Pradedant nuo tų pačių 2008-ųjų metų, sakyčiau, kad padėtis jokiame konflikte nepagerėjo, o tik pablogėjo. Iš to irgi reikia daryti išvadas“, – teigia L. Linkevičius.

Jis pasigenda ryžtingesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu.

„Iki šiol to vis dar nėra – apčiuopiamų ir tikslinių sankcijų. Yra projektai, tas yra gerai, bet šito nėra“, – tvirtina politikas.

Tuo metu politologas Alvydas Medalinskas – dažnas svečias Ukrainoje ir jos pafrontės zonose – paklaustas, kodėl Vakarai nereaguoja į griežtą Rusijos retoriką Ukrainos atžvilgiu, kurioje teigia ir tai, kad pastarosios tauta neegzistuoja, sako kad Rusija sėja baimę ir dabartinę padėti lygina su ta, buvusia prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Čia yra situacija kaip Antrojo pasaulinio karo išvakarėse su Hitlerio režimu. Taigi Hitlerio režimą galėjo irgi Vakarai rimtai stabdyti, bet buvo finansiniai, ekonominiai interesai. Ir buvo baimė, kad tai režimas, kuris – nežinia, kam gali ryžtis ir vis galvodavo: „Nu, gal sustos. Gal sustos“.

Tai šia prasme prieš Putino režimą yra baimė. Putinas grasina pasauliui, kad jis turi, pavyzdžiui, hipergarsinius ginklus, prieš kuriuos Amerika net negali atsilaikyti. Dabar visai neseniai pašovė savo kosminį, sovietinių laikų gamybos palydovą, paskleidžiant daug kosminių šiukšlių orbitoje, keliančių grėsmę kosmonautams ir kosminėms stotims. Bet kodėl tas padaryta? Parodyti, kad Rusija, Putino režimas, viską gali ir viskam yra pasiruošęs. Ir kažkuria prasme įbauginti Vakarus, kad „Jūs nesikiškite ir duokite mums tvarkytis šitam regione“. Visų pirma kalbama apie Ukrainą, bet aš neatmetu varianto – jeigu Ukraina būtų palaužta arba pajungta į Rusijos įtakos erdvę, turėtume problemų ir mes. Nes stebint retoriką ir straipsnius, ir kitus dalykus, matoma, kad Rusijoje kalbama yra apie Baltijos valstybes kaip kažkokias neteisėtai prarastas įtakos teritorijas.

Tai iš tikrųjų yra režimas, kuris turi labai agresyvią politiką visame regione ir bendrai tarptautinėje politikoje“, – dėsto A. Medalinskas.

Pandemija. Energijos kainų augimas. Hibridinis karas, vystomas Baltarusijos, jos pasienyje su Lenkija ir Baltijos šalimis. Pereinamasis politinis laikotarpis Vokietijoje. Prancūzijos fokusas į pavasarį artėjančius rinkimus. Tai eilė veiksnių, kurie yra palankūs Rusijai eskaluoti situaciją.

Tačiau situacija teoriškai turėjo būti deeskaluota dar 2015-aisiais metais, kai buvo pasirašytas Minsko susitarimas tarp Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos. Dokumentas buvo skirtas paliauboms Ukrainoje. Akivaizdu – jų nėra. Kam tada toks susitarimas reikalingas? Gal reikia naujo?

„Tai vienintelis susitarimas, kuris kažką apsprendžia. Koks jis yra toks. Bet, kol nėra jam jokių pakaitalų ir jis būtų panaikintas – netektų priežasties įvesti sankcijas, kurios dėl jo buvo įvestos Rusijai. <...> Reikia toliau reikalauti, kad Rusija įgyvendintų susitarimus – iš tikrųjų atitrauktų savo pajėgas, nustotų grasinti, maitinti teroristus ginklais ir patys ten dalyvauti. Kol to nebus, neįmanoma nieko išspręsti, praktiškai“, – Žinių radijui sako buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Kaip viskas toliau vyks, priklausys nuo Vakarų valstybių laikysenos, ryžtingo atsako į grasinimus, priduria jis. Bet priklausys, matyt, ir nuo pačios Ukrainos bei lyderystės joje.

Lapkričio 21-ąją suėjo lygiai 8 metai po Ukrainoje vykusio Euromaidano. Tokio pat pavadinimo aikštėje, kur vyko minėjimo renginiai, lankėsi ir Žinių radijo kalbinamas politologas Alvydas Medalinskas.

„Ten pasirodė plakatas, kuriame kalbama apie melą Prezidentūros. Portretai prezidento Volodymyro Zelenskio ir administracijos vadovo Andrijaus Jermako. Protestas prie Prezidentūros. Kai pats prezidentas ryte dėjo gėles, pasigirdo šūkis „Gėda!“, kuris skambėjo ir Maidano metu Janukovyčiaus atžvilgiu. Prezidento komandai, kiek teko vėliau kalbėtis, tas buvo aišku labai labai netikėta. Taigi įtampa yra labai didžiulė ir viduje. Aišku, tai daro žmonės, kurie nėra kokie nors rusų agentai – jie iš tikrųjų mano, kad prezidento komanda daro nepakankamus žingsnius. Bet, vis dėlto, dalis prezidento komandos, nepaisant viso to – užsienio reikalų ministras Kuleba, naujas gynybos ministras Reznikovas, tikrai labai puikus diplomatas, puikiai valdantis retoriką – Vakarams siunčia labai teisingus signalus ir matosi, kad tai yra žmonės – valstybės patriotai, kurie yra įsitikinę, kad galima atlaikyti šitą Rusijos spaudimą, presingą. Bet, kaip sakau, viduje taip pat yra įtampų ir tos įtampos daro sunkesnes galimybes atlaikyti tą spaudimą“, – pasakojo politologas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai