Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

LiJOT prezidentas: žiniasklaidoje jaunimo nuomonė atspindima pernelyg retai

11.27 Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

„Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvos jaunimas šalies ir pasaulio aktualijas vis dažniau seka ne spaudoje, bet internetinėje socialinėje erdvėje. Nors populiariausia naujienų platforma išlieka televizija – ją renkasi 6 iš 10 jaunuolių, beveik pusė naujienas sužino per socialinius tinklus ir tinklaraščius.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė pastebi, kad daugybė naujienų portalų socialiniuose tinkluose dalijasi savo turiniu, tad sekti tai, kas vyksta Lietuvos ir globaliu mastu, tampa itin paprasta – jis pasakoja, kad dirbantiems jaunuoliams stebėti televiziją ar klausytis radijo ne visada pavyksta, todėl internetiniai portalai, jų programėlės bei „Facebook“, „Twitter“ leidžia sekti visus svarbiausius įvykius bei jų vertinimus realiu laiku.

„Socialiniuose tinkluose galima kalbėti ir plačiau – ne tik apie tai, kad koks nors naujienų portalas pasidalija rimta naujiena. Lygiai taip pat yra nuomonės, kai analitikai ar kiti žmonės (...) pateikia tam tikras savo versijas, kaip reikėtų traktuoti vieną ar kitą politinį, geografinį ar ekonominį įvykį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo jis.

Visgi, nors naujienų portalai ir socialiniai tinklai yra gerokai patogesni naudoti, D. Katelė pažymėjo, kad jaunimas neišsižada ir tradicinės žiniasklaidos platformų.

„Iš tikrųjų, turiu kolegų, kurie yra linkę žiūrėti vakaro žinias – atsiverčia savo nešiojamuosius kompiuterius maždaug 9 valandą vakaro ir žiūri „Panoramą“, visas kitas informacines laidas per televiziją. Bet turbūt absoliuti dauguma renkasi socialinius tinklus, naujienų portalus, kurie yra kur kas patogesni jaunam žmogui nei televizija – ypatingai kai gyvename tokiais laikais, kai ta informacija mus gali pasiekti bet kurią sekundę ir bet kurią sekundę gali nutikti dalykai, kurie yra svarbūs“, – teigė LiJOT lyderis.

Tačiau, pabrėžė jis, sekant naujienas tik socialiniuose tinkluose, kyla grėsmė atsidurti nuomonių „burbule“ – „Facebook“ ir kitos socialinės medijos veikia algoritmų principu, tad ilgainiui susiformuoja aplinka, kurioje dominuoja vienas požiūris. Be to, anot pašnekovo, panašus efektas gali susidaryti ir nuolat sekant populiariausių visuomenininkų ir ekspertų veiklą socialiniuose tinkluose – autoritetingas asmenybes ir jų pasisakymus jaunas žmogus gali rečiau įvertinti kritiškai.

„Ką aš pastebiu, kas susiję su jaunais žmonėmis – atsiranda tam tikri stabai. Tai yra žmonės, kurių pateikiamą informaciją jauni žmonės yra linkę priimti kaip nekvestionuojamą. (...) Tai yra tam tikras įsitikinimas, kad žiūrėkite, čia yra tiesa ir niekada nebus melo. Aš toli gražu nesakau, tie žmonės meluoja. Bet manau, kad šioje vietoje reikėtų bandyti praplėsti tą savo burbulą“, – pasakojo D. Katelė.

„Labai norisi matyti daugiau jaunų žmonių, kad jie sektų platesnį paveikslą – ne tik tai, kas yra kalbama Lietuvos lauke, bet ir tai, kas yra kalbama, sakykime, užsienio medijose ir kitose platformose, pavyzdžiui, „Twitter“, – pridūrė jis.

Tuo metu paklaustas, ar žiniasklaidoje jaunų žmonių pozicijos įvairiais jiems aktualiais klausimais – nuo švietimo iki dalyvavimo politiniame gyvenime – yra atspindimos pakankamai, D. Katelė atkreipė dėmesį, kad jaunų žmonių balsas spaudoje girdimas retai. LiJOT prezidentas priminė bene labiausiai šiais metais rezonavusį jaunimo politikos klausimą ir konstatavo, kad jaunimas ir jį atstovaujančios organizacijos buvo paliktos viešosios diskusijos paraštėse.

„Klausimas dėl galimybės kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų buvo karščiausias klausimas, kokį LiJOT turėjo per pastarąjį trisdešimtmetį. Kai mes turime tokio karštumo klausimą, labai tikimės, kad būsime įtraukti į viešąją diskusiją“, – pasakojo jis.

„Atsižvelgiant į tai, kad mes buvome pagrindiniai žmonės, kurie nešė šitą klausimą (...) – aš nemanau, kad mes buvome pakankamai įtraukti į debatus. Iš tikrųjų šiek tiek gaila, jau nekalbant apie temas, kurios nėra tokios karštos kaip kad Konstitucijos pataisos – tokiais atvejais mes išvis liekame nuošalyje“, – apgailestavo D. Katelė.

Kodėl jaunas balsas neprasiveržia į žurnalistų akiratį? D. Katelė tvirtino nenorįs spekuliuoti, tačiau pateikė keletą aspektų, kurie galėtų pakišti koją jaunimo balsui prasiveržti į žiniasklaidos antraštes.

„Galbūt mes nepakankamai esame išsiviešinę, kad mus žinotų žurnalistai, kurie rengia kažkokius straipsnius ir kad sakytų: štai yra LiJOT, yra jos prezidentas, paskambinkime, pasiklauskime, kokia yra jaunimo nuomonė. Arba jeigu yra tema apie švietimą – paskambinkime Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentei ir paklauskime, kokia yra moksleivių pozicija. (...) Galbūt vis dar yra tarp kai kurių žmonių ir nepasitikėjimas jaunimu“, – svarstė jis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai