Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

V.Andriukaitis: ES privalo labiau bendradarbiauti, sprendžiant sveikatos apsaugos iššūkius

2021-09-22, Trečiadienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Pasak buvusio Europos Sąjungos komisaro Vytenio Andriukaičio, svarbiausia Europos Sąjungai šiandien – harmonizuoti krizių valdymą. „Europos Komisija pradeda pilną darbą dėl HERA (Health Emergency Preparedness and Response Authority) agentūros, kuri turės žymiai didesnius pajėgumus tarp šalių narių koordinuoti krizių valdymo darbą. Tai pirmasis Europos sveikatos sąjungos žingsnis“, – Žinių radijui sakė V. Andriukaitis.

Europos Komisija prasidėjus pandemijai siūlė įvesti vienodus ribojimus visoje Europos Sąjungoje, tačiau V. Andriukaitis nurodė, kad Komisija niekaip negali peržengti jai suteiktų šalių narių kompetencijų, o šalių ministrai nesugeba susitarti dėl harmonizuoto krizės valdymo. „Nors ekspertai, mokslininkai, apžvalgininkai iki pat šiol apie tai kalba, Europos Vadovų Taryba, Europos Ministrų Taryba – to negirdi“, – teigė buvęs eurokomisaras.

Pasak V. Andriukaičio, koronaviruso krizė dar kartą parodė, kad dabartinis sveikatos reikalų tvarkymo modelis yra per silpnas. Būtent dėl to Komisija paskelbė tris iniciatyvas: sustiprinti užkrečiamų ligų valdymo instrumentus, tuo pačiu užtikrinti Europos infekcinių ligų kontrolės ir prevencijos centrą, sustiprinti Europos vaistų agentūrą ir įsteigti naująją krizių valdymo agentūrą – HERA. „Tam tikros infekcijų sukeliamos grėsmės tarp valstybių, gali būti reguliuojamos ir Europos lygiu. Čia Europos Komisija kaip ir padarė pirmą žingsnį, bet tai toli gražu neatspindi visos gelmės problematikos, kuri reikalinga, kad Europos sveikatos sąjunga pasiektų bent jau labiau koordinacinį lygį daugelyje kitų sričių: vėžinių susirgimų, retų, komplikuotų ligų, ligų, nuo kurių daugiausiai mirštama. Čia reikia bendrų pastangų, tačiau sutartys to neleidžia padaryti“, – pabrėžė buvęs Europos Sąjungos komisaras.

Paklaustas apie Europos Sąjungos siekį spartinti pasaulinę vakcinaciją, V. Andriukaitis priminė, kad Europos Sąjunga yra didžiausia donorė vakcinų finansavime ir jų dovanojime. Sąjunga stengiasi aprūpinti kitas Europos regiono šalis ir Afrikos bei Azijos valstybes. „Europos Sąjunga aiškiai pasakė, kad negalime matyti šitokios neteisybės, kada turtingos šalys nėra atsakingos už neturtingas šalis. Tai visiškai akivaizdu pažiūrėjus į dabartinius skaičius. Vienose Europos valstybėse paskiepyta 80 proc., štai šalia esančiose kitose regiono šalyse vos 4-7 proc., o Afrikoje vos 2-3 proc. Negi nesuprantame viruso mutacijos atvejų, kad tas kontinentas taps didžiuliu inkubatoriumi naujoms viruso bangoms? Būtent dėl to Europos Sąjunga privalo išlikti lyderė vakcinų finansavime ir dovanojime viso pasaulio mastu. Taip pat kaip galima labiau plėsti vakcinų gamybą, kad gamyba vyktų visuose kontinentuose“, – laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis taip pat nubrėžė svarbiausius Europos sveikatos sąjungos tikslus: „Europos Komisija jau pasiūlė sustiprinti infekcinių ligų valdymą, priėmė sprendimą, kad reikia bendrai pirkti apsaugos priemones, vakcinas, medikamentus. Bendras pirkimas šiandien jau veikia“. Taip pat Europa užsibrėžė tikslą užkirsti kelią vėžiui: „Šis planas – paskelbtas, jam dedikuota 4 mlrd. eurų, kad Europos šalys narės tuo pasinaudotų ir sukurtų savo, visą apimančius kovos su vėžiu planus, ypač atkreipiant dėmesį į vėžio prevenciją. Iš 100 sergančiųjų vėžiu, 40 galėjo nesirgti, jeigu prevencijos priemonės būtų pritaikytos, tačiau tam nebuvo finansavimo, dėmesio, pajėgumų. Komisija pasiūlė veiksmų planą, bet ji negali pasiūlyti, kad visos šalys susėstų ir viską staiga sutvarkytų“, – teigė V. Andriukaitis.

Trečias Europos sveikatos sąjungos žingsnis: vaistų gamyba, inovatyvūs vaistai, vaistų kainos. „Dabar kainos šalyse skiriasi ženkliai, todėl kad nėra bendro kainų susitarimo, kuris leistų reguliuoti skaidrumą, prieinamumą, įperkamumą ir vaistų užvertimą dideliais mastais, kas iškart numuštų vaistų kainas. Deja, Europos šalys narės ir vėl nebendradarbiauja. Įsteigėme Europos referencinius centrus, sujungėme 350 universitetų, per tūkstantį juose esančių klinikų, kad žmonės galėtų gauti gydymą neišvažiuodami iš savo šalies. Gargžduose genetiškai sergantis vaikas gali konsultuotis su specialistais iš Liono ar iš Madrido. Tačiau šalys narės toliau jos nevysto“, – apgailestavo buvęs eurokomisaras.

Europos Sąjungos sutartys nenumato paneuropinių mechanizmų, kurie galėtų įpareigoti šalis nares, jų ministrus dažniau susitikti. V. Andriukaitis pažymėjo, kad žemės ūkio ministrai posėdžiauja kas mėnesį, o sveikatos apsaugos ministrai vieną kartą per pusę metų, dėl to nėra dalijimosi kompetencijos. „Šiandien kaip niekada reikia sustiprinti Lisabonos sutartį, Europos sveikatos sąjungos dimensiją ir įgalioti šalių narių vyriausybes, kad jos žymiai dažniau susitiktų svarstydamos bendrus sveikatos iššūkius“, – teigė buvęs Europos Sąjungos komisaras.

Šis straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.