Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Vieni peikia, kiti giria: ES kurjeriams ir pavežėjams žada geresnes darbo sąlygas

2021-12-14, Antradienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Europos Sąjunga pasiūlė kriterijus, skirtus nustatyti, ar bloke dirbantys laisvai samdomi darbuotojai, teikiantys savo paslaugas per tokias platformas kaip „Uber“, „Bolt“ – turėtų būti laikomi šių platformų etatiniais darbuotojais.

Komisijos teigimu, naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad skaitmeninėse darbo platformose dirbantys žmonės galėtų naudotis darbuotojų teisėmis ir socialinėmis išmokomis, į kurias jie turi teisę – teisę į minimalų darbo užmokestį (jei toks yra), kolektyvines derybas, darbo laiką ir sveikatos apsaugą, teisę į mokamas atostogas arba geresnes galimybes gauti apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, nedarbo ir ligos išmokas, taip pat įmokines senatvės pensijas.

Socialinių garantijų stygius – pagrindinė problema žmonėms, dirbantiems per platformas, sako teisininkė, advokatė Rūta Globytė.

„Pagrindinė problema yra nedarbas ir nelaimingų atsitikimų socialinis draudimas“, – sako ji.

Tam užtikrinti Europos Komisija pasiūlė direktyvą dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo. Joje pateikiamas kontrolės kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar platforma yra „darbdavys“, sąrašas. Jei platforma atitinka bent du iš šių kriterijų, teisiškai preziumuojama, kad ji yra darbdavys. Todėl joje dirbantys žmonės galėtų naudotis darbo ir socialinėmis teisėmis, suteikiamomis turint darbuotojo statusą, kurias jau išvardinau.

Planuojami kriterijai apima tokius aspektus, ar programėlė nustato darbuotojų atlyginimų lygį, ar yra keliami reikalavimai išvaizdai, pvz., dėl uniformų dėvėjimo ir įrangos naudojimo, ar yra ribojamos darbuotojo galimybes atsisakyti darbo.

Bendrovės, kaip „Uber“ ir „Deliveroo“ nuogąstauja, kad kriterijai per daug neaiškūs. Pati Europos Sąjunga turi nedaug galios sprendžiant su darbu susijusią politiką ES šalyse narėse ir šiuo metu platformos privalo laikytis daugybės nacionalinių taisyklių, rašo naujienų agentūra BNS.

Pavyzdžiui, Ispanijoje visi darbuotojai, pristatantys maistą, turi būti pripažinti etatiniais platformos, kurios paslaugas teikia, darbuotojais. Dėl šios priežasties „Deliveroo“ priėmė sprendimą trauktis iš rinkos.

Vis tik ne tik pačios platformos kritikuoja idėjas jas susaistyti su jiems dirbančiais žmonėmis etatinių darbuotojų kontraktais.

„Blogai teisiškai reglamentuojant problemų galima sukurti lygioje vietoje. Apskritai, sakyčiau, kad čia yra jokia problema. Čia yra gėris – žmonės, kurie negali dirbti normaliuose darbo santykiuose, arba žmonės, kuriems nepatinka dirbti nuo 9 iki 17 val., arba žmonės, kurie nori rytą įrašynėti muziką, po pietų vežioti žmones, o vakarais išvežioti picas – gali tokiu dalyku užsiimti. Jie iš to uždirba pinigus, jie dėl to nesiskundžia. Dalis jų laimingai tą darbą dirba. O visi kiti šalutiniai dalykai – draudimai, „Sodra“, mokesčiai – čia yra šalutiniai dalykai. Esminis dalykas, kad žmogus dirba tai, ką jis nori, tai daro legaliai ir už tai gauna atlyginimą“, – dėsto JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kas laukia toliau? Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo dabar apsvarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Kai direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

Straisnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.