Po traumos, kuri tuomet vos 22 metų vaikinui atėmė galimybę vaikščioti, Augustas nelaukė stebuklo ir pasuko į profesionalų sportą. Tiesa, jau pirmame savo pasaulio čempionate irkluotojas suprato, kad dėl medalių reikės pasistengti. „Galvojau, kad esu labai stiprus, nes irklavau ir prieš traumą, tačiau klydau”, – sako sportininkas, netrukus patekęs tarp geriausių pasaulio neįgalių irkluotojų. Pernai Augustas svajojo parvežti Lietuvai parolimpinį medalį, tačiau planus sugriovė pandemija.
„Dabar pasiruošimas persikėlė į namus, stengiamės nenukrypti nuo plano”, – tikslo nepaleidžia sportininkas.
Pernai daug dėmesio sulaukė Augusto kvietimas žmonėms su negalia treniruotis kartu. Kaip sportas gali padėti atrasti gyvenimo tikslą, susidūrus su dideliais pokyčiais? Kaip keitėsi paties Augusto požiūris į sportą iki traumos ir po jos?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
Komentarai
Bendravimo taisyklės