Ką daryti su susidėvėjusiomis, apleistomis, nepatraukliomis viešosiomis erdvėmis, kurių apstu Lietuvos miestuose? Tikriausiai dažniausiai vartojamas žodis atsakymui – tvarkyti. O tvarkymas suvokiamas kaip „tvarka“ – kad nebūtų išklibusių plytelių, purvo balų, kad visi suoliukai turėtų kojas, o šviestuvai – veikiančias lemputes.
Keista, tačiau toli gražu ne visos taip sutvarkytos viešosios erdvės tampa mylimomis ir lankomomis miestiečių. Kodėl? Ar tvarkydami „neišpilame su vandeniu ir kūdikio“ – neištriname erdvės identiteto ir joje per laiką susiklosčiusių tradicijų? Kiek parko, aikštės, šaligatvio gyvybingumą lemia architekto sukurti sprendiniai o kiek – neplanuotos veiklos, kaip, tarkime, lauko biblioteka ar maudynės fontane? Kaip suderinti profesionalų-architektų ir erdvės naudotojų-miestiečių idėjas taip, kad viena kitą stiprintų, o ne prieštarautų?
Apie tai šioje laidoje kalbėsimės su architektu iš Vokietijos Slaviu Počebutu, kuris vadovavo rudens pradžioje vykusioms VGTU Architektūros fakulteto studentų kūrybinėms dirbtuvėms.
Laidą rengia Lietuvos architektų sąjunga.
Laidą remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės