Tokiais laikais gyvename, kad, rodos, rimtų strateginių priešų nebeliko. Trumpas susitinka su Kimu, Kinija kaip ir oponentas, bet kažkaip minkštas.
Europos Sąjungoje pasigirsta balsų, kad reikia tartis su Rusija ir, futbolo vardan, susitaikyti.
Rimti strateginiai priešai, rodos, nyksta. Arba paslepiami po kilimu. Po pasaulį plevena taikos balandėliai.
O kaip Lietuvoje? Čia pykčio ir prieštaravimų daug. Konservatoriai paskelbė, kad gyvų „valstiečių“ į nelaisvę neims. „Valstiečiai“ nenurims, kol nepasodins Kubiliaus. „Lietuvos ryto“ fanai geriau eis žiūrėti kaip valoma arena, negu padės „Žalgiriui”...
Ar šiais laikais būna mirtinų priešų, su kuriais neįmanoma susitarti? Kas lengviau – pyktis ar draugauti? Ir ar verta dėl naudos atleisti tam, su kuriuo visą gyvenimą pykaisi?
Komentarai
Bendravimo taisyklės