Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Dauguma visais būdais stengiasi grįžti į ankstesnį gyvenimo būdą nesirinkdami priemonių

2020-04-28, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Tikriausiai daugelis dar pamena, kaip prasidėjus karantinui daugybė žmonių įvertino šį naują iššūkį ir šią naują patirtį. Tada daugybė žmonių aiškino supratę, jog tai metas sustoti, apsidairyti, pamąstyti apie gyvenimo prasmę, apie tikslus, perkainuoti savo vertybes. Tuomet daugelis pripažino iki karantino per daug skubėję, buvę pernelyg susitelkę į pinigus, nutolę nuo šeimos, susvetimėję, egoistiški, savanaudžiai. Ir pandemija bei karantinas jiems leidęs suvokti, kad tai klaidingas kelias, kad pasirinktos neteisingos vertybės. Atrodė, kad ilgainiui tai nulems pokyčius žmonių elgesyje, savivokoje ir mūsų visuomenė keisis į gerą.

Žinoma, kai kam taip ir nutiko, bet tikrai ne visiems ir ne visur.

Praėjusią savaitę ėmė švelnėti karantino sąlygos, buvo atidaryta daugybė parduotuvių, ėmė darbuotis įvairūs paslaugų teikėjai. Ir atsiskleidė tikrieji veidai bei pasimatė kas ir kaip pasikeitė. Ir kam kokios vertybės rūpi.

Taigi praėjusią savaitę teko lankytis viename medelyne. Pasiteiravus, kiek kainuoja vynuogės daigas, išgirdau atsakymą, jog dešimt eurų. Tiesa, prieš mėnesį tokie patys kainavo po 7-8 eurus. Pasiteiravus, kodėl pabrango, be jokių ceremonijų buvo paaiškinta, kad reikia atsiimti už prarastą mėnesį. Tiesiog taip paprastai. Jokių kitų argumentų. Jokio įsijautimo, kad 30 tūkst. žmonių tapo bedarbiais, jokio supratimo kad šimtams tūkstančių sumažėjo atlyginimai. Kitas apsilankymas – sodo prekių parduotuvėje. 30 litrų žemės – 5 eurai 89 centai. „Kodėl taip brangiai“, - klausiu, nes anksčiau tokia pati kainavo perpus mažiau. Atsakymas ir vėl labai paprastas: „Reikia kompensuoti praėjusio mėnesio praradimus“. Skambinu į kirpyklą. „Kada būtų galima ateiti apsikirpti, kada būtų galima rezervuotis laiką“ - teiraujuosi. „Tik po mėnesio, – išgirstu atsakymą. - Rastume galimybių ir anksčiau, bet tuomet būtų brangiau: ne septyni, o dešimt eurų“. Čia jau net nekilo klausimo „kodėl“. Nes tiesiog akivaizdžiai matyti pasipinigavimas. Sočiai pasipinigavimo buvo matyti ir įprastoms ar internetinėms parduotuvėms pardavinėjant kaukes, tualetinį popierių, net muilą. Kurie, kaip netikėta, pabrango nuo trečdalio iki kelių kartų. Nors kai kurios parduotuvės prieš tai skelbėsi, kad nebandys pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Labai greitai tikrąjį savo veidą parodė ir Barų bei kavinių asociacija, paraginusi savotiškai paremti verslą: jeigu anksčiau palikdavai 2 eurus arbatpinigių, tai dabar palik 7 eurus. 

Keistai elgėsi ir kai kurios švietimo įstaigos. Vieni mažino mokestį, kiti – ne. Ir tų skirtumų buvo matyti tiek darželiuose, tiek mokyklose, tiek universitetuose. Taigi, labai skirtingas požiūris ir supratimas.

Tad apibendrinant darytina išvada, kad šis karantinas ir ši krizė kai kam buvo per mažas sukrėtimas. Jie nusprendė neatsisakyti nei savo savanaudiškumo, nei grubuoniškumo. Kai kurie nusprendė net pasipelnyti iš krizės ir iš kitų žmonių nelaimių. Iš tikro dar tikrai daug žmonių neišgirdo žinios, kad koronavirusas pakeitė pasaulį ir nebegyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol. Dauguma visais būdais stengiasi grįžti į ankstesnį gyvenimo būdą. Ir daro tai nesirinkdami priemonių. O kai kas nors nutinka, būtinai ieško kaltų.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai