Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kai jau atrodė, kad blogiau būti nebegali, netikėtai tapome pavyzdžiu švietime

2022-09-22, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame šalių Gerovės indekse Lietuvos švietimas įvertintas 7,7 balo iš dešimties. Ir Lietuva užima 13 vietą tarp 40 šalių. Tai rugpjūčio 25 d. paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Bet niekas neišgirdo. O gal nepatikėjo. Tada tą pačią žinutę ministerija pakartojo rugsėjo 16 d. ir pridūrė naują pavadinimą: „Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai atskleidžia, kad Lietuva atrodo daug geriau nei teigia skeptikai“.

Čia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija elgiasi panašiai, kaip atsiliekančios mokyklos.

Pavyzdžiui, jeigu silpnos mokyklos vadovo klausi, kodėl pas jus tokie prasti mokinių matematikos rezultatai, jis atsako: „Užtat mūsų mokiniai gražiai dainuoja arba šauniai sportuoja“. Jeigu tokios mokyklos administracijos pasiteirauji, kodėl pas jus tokie tragiški mokinių fizikos, chemijos ir informatikos pasiekimai, dažniausiai išgirsti tokį atsakymą: „Bet pas mus valgykloje labai skaniai maitina, be to, šią vasarą buvo pakeistas mūsų mokyklos stogas ir dar mes įsigijome tris išmanias lentas“. Tai kiek primena neprigirdinčio ir neprimatančio nelabai rezultatyvų pokalbį.

Taigi, labai panašiai elgiasi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: šią vasarą ir šį rudenį ji išgyvena tikrai stiprią reputacinę ir įvaizdinę krizę: kritika iš visų pusių liejasi laisvai. Vien šį rugsėjį skandalai vilnija kas savaitę: tai studentai protestuoja, nes bendrabučiuose neliko vietų, tai dėstytojai protestuoja, nes atlyginimai nebeleidžia išgyventi, tai toji istorija dėl apgailėtinų rusų kalbos vadovėlių, tai kritika, kad Lietuva vaikams nesuteikia galimybių kaip antrosios užsienio kalbos mokytis ispanų, italų, švedų ar kitų kalbų, o ne rusų, todėl rusų kalbos mokosi net trys ketvirtadaliai Lietuvos mokinių.

Taigi iš visų pusių atakuoja vien neigiamos naujienos ir vertinimai. Tad ką daryti? Regis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sulaukė patarimų iš viešųjų ryšių guru – reikia gerų naujienų. Kad jos slopintų ar net užgožtų blogas naujienas. Reikia, tai reikia. Kuriam.

Bet nelabai yra iš ko. Tada randamas kažkoks tyrimas, kuris remiasi pakankamai senais duomenimis ir pradedama postringauti, kad 2016 m. duomenimis, mūsų pradinukai gerai skaito, be to, mūsų mokiniai labai stiprūs pilietiškume, ir dar labai puikiai atrodo pagal finansinio raštingumo pasiekimus.

Na ir galiausiai daroma išvada, kad mes apskritai esame šaunuoliai, esame trylikti tarp 40-ies valstybių ir jau praktiškai turėtume būti laikomi pavyzdžiu švietimo srityje.

Mes. Pavyzdys. Švietime.

Siūlyčiau nepabijoti ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir visoms toms švietime atsiliekančioms valstybėms nusiųsti žinią ir pasidžiaugti, kad šiemet Lietuvoje matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. dvyliktokų, o per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus neigiamus įvertinimus gavo 40 proc. dešimtokų. Ir tai reiškia, kad visokiems atsilikėliams mus dar vytis ir vytis. O ten visokiems estams ir suomiams iki mūsų apskritai kaip iki mėnulio.

Žinoma, galima savo įvaizdį kelti ir reputacines krizes spręsti tokiais sprendimais ir pranešimais, bet galima ir kiek kitaip, gal rimčiau. Tarkime, galima tiesiog pripažinti, kad švietimo srityje atsiliekame nuo kitų. O tai pripažinus, galima ieškoti išeičių ir pereiti į sprendimų lygmenį. Tai yra pripažinus, kad daugybės savo vaikų neišmokome matematikos ar kitų disciplinių, galima sukurti pagalbos mokiniams paketą, padedantį kamšyti spragas. Ir kas savaitę skelbti, ką jau darome ir ką darysime, kad padėtume savo vaikams ir kad juos kilstelėtume.

To rezultatai būtų nepalyginamai geresni nei tuščia savigyra.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai