Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip atsidurti rate kylančiame į pažangos kalną?

2019-12-31, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Lietuva – paradoksų šalis. Mūsų švietimo sistemoje – paradoksų taip pat apsčiai. Žvelgiant į mokyklas ir universitetus, taip pat į mokinių pasiekimus ir į mokytojų bei dėstytojų algas, neatrodo, kad švietimas finansuojamas pakankamai. Juk skundai dėl pinigų trūkumo plaukia iš visų pakraščių. Bet, kita vertus, matant švietimui tenkančius milijardus, neatrodo, kad šis sektorius Lietuvoje būtų skriaudžiamas – atseikėjamos tikrai įspūdingos sumos. Pastaraisiais metais Lietuva švietimui finansuoti skiria 4,9–5,2 proc. nuo BVP, o tai yra puse procentinio punkto daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Išvertus į eurų kalbą paaiškėja, kad 2019-aisiais mokslui ir švietimui mūsų valstybė skyrė 2,32 mlrd. eurų. Taigi, tikrai ne ašaros.

Čia dar svarbu paminėti, kad tarkime, Vokietija švietimui skiria tik 4,2 proc. nuo BVP. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, didžiausia mūsų švietimo problema šiuo metu visgi yra ne per menkas pinigų kiekis, o tiesiog neefektyvus jų panaudojimas ir tai, kad iš tų skiriamų lėšų išspaudžiama neadekvačiai maža mokymo ir studijų kokybė. Be to, šiandien Lietuva yra antroje vietoje ES pagal švietimo finansavimo dalį, tenkančią ne ikimokykliniam, ne pradiniam, ne viduriniam ugdymui, ne aukštajam mokslui, o tiesiog „kitiems reikalams“.

Ir, iš tiesų, jeigu klasėje sėdi 3 mokiniai, jeigu visoje mokykloje jų – 40, jeigu kiekvienam mokiniui mokykloje tenka po 60 kvadratinių metrų ir jeigu trečdalį visų išlaidų mokykla skiria šildymui apmokėti, tai galime skirti nors ir 5 milijardus per metus, pinigų vis tiek trūks.

Kita bėda ir yda – tai netinkamos tų skirtų lėšų panaudojimo proporcijos. Todėl vieni maudosi pinigų ežeruose, o kiti vos suduria galą su galu. Kalbant konkrečiai, tai pastaruosius dešimt metų piniguose maudosi visokie konsultantai ir mokymų organizatoriai, kurių sukuriama pridėtinė vertė praktiškai neįžiūrima, bet jie prie ES fondų čiaupelių stovi pirmieji. Tarpsta ir vadovėlių leidėjai ar programų kūrėjai. O štai laikančiosios švietimo konstrukcijos – mokytojai – nuo pinigų nustumti gana toli. Apskritai pedagogų atlyginimams mūsų valstybė šiemet skyrė 663 mln. eurų, arba 29 proc. nuo viso švietimui skirto finansavimo. Mažoka, bet taip didele dalimi atsitinka todėl, kad, bent jau kalbant apie mokyklas, tai kone trečdalį joms atseikėtų lėšų suryja infrastruktūros ir pastatų išlaikymas bei šildymas.

Ar dabartinėmis aplinkybėmis ir pagal esamą švietimo sistemos sąrangą būtų galima pasiekti, kad mokytojai gautų didesnį atlyginimą?

„Daugiausia finansinių resursų atsirastų tiesiog sutvarkius mokyklų tinklą“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Priminsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 1050 mokyklų, bet 320 jų yra pustuštės, tai yra jose mokosi mažiau nei po šimtą mokinių. O išlaikyti pustuštes mokyklas kainuoja labai brangiai. Reorganizavus, prijungus ar apskritai uždarius didelę dalį pustuščių mokyklų, būtų sutaupytos reikšmingos sumos, kurias ir būtų galima skirti būtent mokytojų algoms didinti.

Bet tam reikia valios, o jos, R. Kuodžio žodžiais, Lietuvoje nėra. Ištisus dešimtmečius. Pas mus mieliau plaukiama pasroviui. Tad ir šiandien tebegyvuoja mokyklos, kuriose iš viso tesimoko keliolika vaikų. Nesvarbu net ir tai, kad jų pasiekimai minimalūs, nerūpi net ir tai, kad būdamos neįgalios jos griauna jaunų žmonių ateitį.

„Pati švietimo ir jo finansavimo sistema Lietuvoje pakrikusi, – įsitikinęs R. Kuodis. – Tarkime, Jungtinėje Karalystėje nacionalinė sveikatos sistema sustyguota taip, kad ir jos finansavimas, ir sprendimai dėl pinigų panaudojimo būtų viename lygmenyje. O Lietuvoje dažnai būna kitaip: pinigai dažnai ateina iš kažkokio centro, o juos skirsto savivaldybių politikai. Be to, savivaldybių politikai turi turėti kuo daugiau magnetų, kurie leistų pritraukti kuo daugiau pinigų. Kiekviena mokykla, ligoninė ar biblioteka ir yra tie magnetai, traukiantys lėšas, todėl savivaldybių politikai niekada nenorės uždaryti jokios įstaigos savo savivaldybėje, kad ir kokia ji būtų neefektyvi, kad ir kiek kainuotų jos išlaikymas. Tai tikrai neprotinga ir netgi žalinga sistema. Viskas pasikeistų labai greitai, jei savivaldybės mokyklas turėtų finansuoti tik iš savo lėšų. Tuomet efektyvumo ir racionalumo švietimo srityje padaugėtų keletą kartų.“

Priminsime, kad šiuo metu iš valstybės biudžeto švietimui per metus skiriama 1,526 mlrd., o pačios savivaldybės švietimui skiria 732 mln. eurų per metus. Ir, iš tiesų, kai tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad jeigu mokyklos klasėje nebebus aštuonių mokinių, tai prie tokių nepilnų klasių komplektų išlaikymo savo lėšomis turės prisidėti pačios savivaldybės, iš karto kilo didelis šaršalas: vienos savivaldybės ėmė ieškoti papildomų pinigų, o kitos – įvairių mokyklų jungimo galimybių. Dabar labiausiai skatinamas modelis, kai jungiasi dvi arba trys mažos mokyklėlės, visos trys turi vieną direktorių ir administraciją, o štai mokytojais gali dalintis.

Aišku tai, kad mokyklų tinklo sutvarkymas išspręstų ir daugybę kitų Lietuvos švietimo problemų: daugiau mokinių gautų aukštos kokybės ugdymo paslaugas, gerėtų jų pasiekimai, tolesnės studijavimo galimybės. Šildant mažiau pustuščių klasių, liktų daugiau lėšų mokytojų algoms didinti. Jei didėtų mokytojų atlyginimai, augtų šios profesijos prestižas, daugėtų norinčiųjų tapti pedagogais, be to, šią profesiją dažniau rinktųsi motyvuoti ir talentingi jaunuoliai. Tai tarsi sniego gniūžtė. Dabar mes sėdime uždarame rate, kuris rieda nuo kalno, bet juk būna ratų, kurie kyla į pažangos kalną. Ir šioms esminėms permainoms reikia ne tiek ir daug.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai