Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip aukštosios mokyklos įveiks vakserių ir antivakserių susipriešinimo iššūkį?

2021-09-09, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Mokslo metų pradžia Lietuvoje šiais metais labai neįprasta. Ypač aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žengė gana gudrų ėjimą žirgu ir pareiškusi, kad aukštosios mokyklos nuolat akcentuoja savo autonomiją, paliko jas spręsti ir gana sudėtingas COVID-19 sukeltas problemas. Paskelbti tik scenarijai bei gairės ir priminta, kad būtina vykdyti visus Vyriausybės nutarimus ir Operacijų vadovo nurodymus. O kaip? Na, čia jau sukitės patys.

Tad aukštosios mokyklos ir sprendė pačios ir elgėsi gana skirtingai. Aišku tik tai, kad studijuoti kontaktiniu būdu gali tik tie studentai, kurie turi Galimybių pasus. O jį kai kuriose aukštosiose mokyklose turi 80, o kai kuriose tik 60 proc. studentų. Neturintieji Galimybių paso studijuoti galės tik nuotoliniu būdu ir šiaip jie net neturi teisės įžengti į savo aukštąją mokyklą.

Taigi, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje užvirė dar nematyti reiškiniai. Universitetų ir kolegijų telefonai nuo skabučių ir pykčio lavinos buvo net ne raudoni, o violetiniai. Skambino jūra pasipiktinusių: tiek studentų, tiek jų tėvų. Priekaištai liejosi laisvai: kaip jūs drįstate, mano vaikas nesiskiepys, bet jūs jį į kolegiją ar universitetą įleisite. Jeigu ne, užtampysime po teismus. Jūs mus apgavote: mes būtume nestoję, jeigu būtume žinoje, kad be skiepo negalėsime mokytis kontaktiniu būdu. Mes studentai jau buriamės ir tikrai protestuosime, rengsime grupinius ieškinius. Ir tai tik labai mažytė dalis iš viso gausaus pasipiktinimo. Universitetų ir kolegijų vadovai bei darbuotojai išgyveno ir tebeišgyvena milžiniškas perkrovas. Kai kurios aukštosios mokyklos pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją rugsėjo mėnesiui nusisamdė saugos tarnybas, kad savo patalpose galėtų užtikrinti rimtį ir tvarką. Nes neaišku, ar kai kam nekils noras lipti per langus. Kitos aukštosios mokyklos savo nesiskipijusiems ir skiepytis neketinantiems studentams pasiūlė imti akademines atostogas. Metams. Tai palaikyta tiesiog grubiu pasityčiojimu. Trečios aukštosios mokyklos Galimybių pasų prie durų nereikalauja, tačiau aptikusios studentus, kurie šio dokumento neturi, išprašo juos už durų.

Taigi ir taip didžiulis susipriešinimas per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje dar labiau išaugo. Ir abi pusės nebesirenka nei žodžių, nei veiksmų. Temperatūra vis labiau artėja prie virimo.

Ir jos tikrai neaušina dar ir labai neapibrėžta padėtis su nepasiskiepijusiais dėstytojais. Jų nėra daug, bet yra. Aukštųjų mokyklų vadovai teigia, kad jeigu jie nesutiks skiepytis, tėra tik trys galimi variantai: tokius dėstytojus atleisti, pasiūlyti jiems neapmokamas atostogas, na o trečias variantas galimas tik aukščiausio lygio akademiniam personalui – jiems būtų siūloma artimiausią pusmetį vykdyti tik mokslinę tiriamąją veiklą, o numatytas valandas su studentais jie turėtų atidirbti ateityje.

Aišku ir tai, kad dėl dabartinės tvarkos aukštosios mokyklos patirs finansinių nuostolių. Nes dalis nepasiskiepijusių studentų ar tai dėl jų nuomone, prieš juos vykdomos prievartos, ar dėl nekokybiškų studijų, nes jiems bus prieinamos tik nuotolinės paskaitos, ar dėl diskriminacijos tikrai nutrauks studijų sutartis. O kiekvienas pasitraukęs studentas aukštajai mokyklai reiškia mažiausiai dviejų tūkstančių eurų praradimą.

Tad natūralu, kad aukštosios mokyklos ketina kiekvieną nepatenkintąjį kviestis ir su juo kalbėtis. Žada su juo tartis, siūlys rinktis iš kelių galimybių. Šiokių tokių išlygų pasiūlė ir Vyriausybė. Kadangi dalis studentų skiepytis suskubo tik dabar ir Galimybių pasą jie gaus tik spalio mėnesį, Vyriausybė tokiems studentams pasiūlė nemokamą testavimąsi iki spalio 15 d. O tai taip pat suteikia galimybę gauti Galimybių pasą ir lankyti kontaktines paskaitas bei užsiėmimus laboratorijose. Taigi kietakaktiško užsispyrimo tarsi ir nėra.

Ir jau tikrai norėtųsi, kad abi besikaunančios vakserių ir antivakserių grupuotės ne užsispyrusiai laikytųsi savo nuomonės, nebelaikytų savęs visažiniais pasaulio teisuoliais, o pradžioje pradėtų šnekėtis, girdėti vieni kitus, tada ieškoti kompromisų. Ir šaunu būtų jei temperatūros bei susipriešinimo mažinimas prasidėtų būtent nuo aukštųjų mokyklų. Juk jos turi daug intelektinio potencialo ir geba spręsti įvairias, net ir itin sudėtingas problemas. Ir jau tikrai norėtųsi, kad pykčio protrūkių mūsų šalyje mažėtų, o nesantaikos ugnies kurstytojus keistų taikdariai.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai