Kaip tėvai parenka mokyklas savo vaikams?
Tėvų nuomonė yra tikrai geras orientyras mokyklų bendruomenėms. Ypač toms, kurios nori būti geros mokyklos.
Tad kaip šeimos Lietuvoje parenka mokyklą savo vaikams ir kokios mokyklos tėvams labiausiai imponuoja, kelia pasitikėjimą? Pasirodo, vieno lemiančio kriterijaus nėra.
Anksčiau veikusios Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyrius 2018 m. pavasarį apklausė 1046 tėvus, turinčius mokyklinio amžiaus vaikų. Kaip paaiškėjo iš šios apklausos rezultatų, maždaug ketvirtadalis šeimų (24,3 proc. apklaustųjų) mokyklos rinktis negalėjo, nes jų gyvenamojoje vietovėje yra tik viena, taigi vaikus jie ir leido į esančią arčiausiai namų.
Teoriškai ir visos kitos šeimos savo vaikus turėtų vesti į arčiausiai namų esančias mokyklas. Taip, beje, elgiamasi Skandinavijos valstybėse. Tiesa, Suomijoje, Norvegijoje ir Danijoje pavyksta pasiekti, kad dauguma mokyklų būtų panašaus lygio, o Lietuvoje tuo net nekvepia. Skirtumai tarp mūsų ugdymo įstaigų dažnai siekia net iki 5 kartų. Todėl ir tėvų apklausos rezultatai nestebina: maždaug pusė mūsų šalies tėvų parinkdami mokyklą savo vaikams, labiausiai kreipia dėmesį į vietą (kad ji būtų kuo arčiau namų ar tėvų darboviečių, tai yra kad vieta šeimai būtų patogi). Tačiau trečdalis tėvų vadovaujasi kitokiais kriterijais – jie tiesiog ieško geros mokyklos. Taip dažniau elgiasi didmiesčių gyventojai. Kadangi didmiesčių gyventojai turi daugiau pasirinkimo galimybių, apsvarsto įvairius kriterijus: sustiprintas dalykų mokymas, mokyklos puoselėjamos vertybės ir pan. Paaiškėjo, kad tik penktadalis didmiesčių gyventojų mokyklą renkasi pagal patogumą.
Pasirodo, mokyklos parinkimas priklauso ir nuo to, koks yra tėvų išsilavinimas. Tėvams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, svarbiausias pasirinkimo kriterijus – gera mokykla; antroje vietoje – vietos patogumas.
Tiesa, nemažos reikšmės turi ir tai, kokio amžiaus vaikai auga šeimoje. Jeigu mokyklos ieškoma būsimajam pradinukui, tuomet tėvams svarbūs trys kriterijai: mokykla patogioje vietoje; priklauso pagal gyvenamąją vietą ir kad būtų gera. Dalis pradinių klasių mokinių tėvų geromis mokyklomis laiko mažas mokyklas, kur mokosi tik pradinių klasių mokiniai, kuriose užtikrinamas vaikų užimtumas po pamokų.
O štai parenkant mokyklą vyresnio amžiaus vaikams, pasirinkimų kriterijų svarba keičiasi: 9–12 klasių mokiniams tėvai mokyklos dairėsi labiausiai atsižvelgdami į tai, ar ji yra gera – taip teigė net pusė 9–10 klasių ir beveik 40 proc. 11–12 klasių mokinių tėvų. Patogi vieta svarbi buvo tik 11 proc. tėvų, turinčių paskutinėse gimnazinėse klasėse basimokančių vaikų.
Tai, kad tėvai dažniausiai ieško geros mokyklos, rodo, jog jiems svarbu, kad vaikams būtų sudarytos kuo geresnės mokymosi galimybės, taip pat ir tai, kad tėvai mano, jog ne visos mokyklos yra vienodai geros.
Na, o kas, tėvų požiūriu, yra toji gera mokykla? Iš tyrimo paaiškėjo, kad, tėvų nuomone, trys svarbiausi geros mokyklos bruožai yra šie: saugi mokykla, gera emocinė aplinka (po 58,4 proc. taip mamančiųjų) ir geri mokytojai (49 proc.). Nemažai daliai tėvų labai svarbu, kad mokyklose būtų įdomios, šiuolaikiškos pamokos (40,6 proc.), taip pat mokytojai ir vadovai atvirai bendrautų su tėvais (33,7 proc.). Keletas apklaustų tėvų pageidavo griežtesnės tvarkos, pvz., kad mokiniai būtų auklėjami taip, jog „nevadovautų mokytojams ir administracijai“; kad prieš pamokas būtų surenkami mobilieji telefonai.
Ši tėvų apklausa yra geras orientyras mokyklų bendruomenėms. Ypač toms, kurios nori būti geros mokyklos. Iš tiesų pažangioms mokykloms svarbu gerinti savo mikroklimatą, mažinti patyčių skaičių, didinti gerai besijaučiančių mokinių skaičių, atsižvelgti į individualius mokinių ugdymosi poreikius ir galimybes, taip pat gerinti jų užimtumą visą dieną.
Laidoje dalyvauja Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės