Kodėl dauguma mokinių atsisako fizikos ir chemijos?
Vis daugiau Lietuvos mokinių renkasi lengviausią kelią. Kadangi dešimtos klasės pabaigoje jie turi galimybę rinktis, ką vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje mokytis sustiprintai, ką baziniu lygiu, o ko apskritai nesimokyti, daugybė jaunuolių stengiasi atsikratyti fundamentaliųjų disciplinų. Ir tai masinis reiškinys. Tūkstančiai gimnazistų atsisako fizikos, chemijos ar informatikos. Pagrindinis argumentas – mums to nereikės, tad kam save apsisunkinti.
Taigi dvyliktos klasės pabaigoje valstybinius fizikos, chemijos ar informacinių technologijų egzaminus laiko ypatingai mažai Lietuvos jaunuolių. Šiemet valstybinį fizikos brandos egzaminą laikė tik 3 tūkstančiai, informacinių technologijų – taip pat 3 tūkstančiai, o chemijos egzaminą – vos 1600 abiturientų. Palyginkime: valstybinį anglų kalbos egzaminą šiemet laikė 20 tūkstančių jaunuolių. Taigi 12 kartų daugiau nei chemijos egzminą ir kone 7 kartus daugiau nei fizikos egzaminą.
Kaip pastebi aukštųjų mokyklų dėstytojai, daugumos dabartinių jaunuolių supratimas apie fiziką ir chemiją labai primityvus, arba apskritai joks. Dauguma neturi net elementarių šių mokslų pagrindų ir supratimo spragos labai didžiulės.
Mokykloje atsisakę šių disciplinų, vėliau jaunuoliai negali rinktis daugybės profesijų ir studijų programų. Tad ir nesirenka. Todėl stojančiųjų į įvairias inžinerijos ir technologijų studijų programas per penkerius metus sumažėjo daugiau nei 2,5 karto. Tai turės labai neigiamos įtakos mūsų valstybei. Apskritai mes atrodysime labai keistai šiame technologijų amžiuje turėdami labai mažai fiziką ir technologijas giliai išmanančių žmonių. Azijos valstybėse jaunuoliai vis atkakliau ir intensyviau mokosi matematikos, fizikos, informatikos, jų pažanga tiesiog stebinanti. O mūsų krašte daugybė jaunuolių fizikos ir informatikos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse apskritai nesimoko. Nesimokytų ir matematikos, tik kad ji reikalinga norint gauti nemokamą studijų vietą. Tas paviršutiniškumas turės labai neigiamų pasekmių.
Kai jaunuolių paklausi, kodėl jūs baidotės fundamentaliųjų disciplinų, kodėl kratotės fizikos, chemijos, matematikos, išgirsti tipinį atsakymą: neįdomu, sunku, beprasmiška, be to, neaišku, kam šie mokslai man gyvenime apskritai bus reikalingi. Jei ko reikės, sužinosiu internete. Kam savo galvas apkrauti kažkokiomis Niutono binomo ar kitomis formulėmis.
Iš tiesų gal nebereikia? Bet tada dauguma jaunų žmonių ima nebesuprasti daugumos reiškinių kilmės ir esmės. Tų jaunuolių tėvams, kurie ir fiziką, ir chemiją, ir matematiką, ir logiką mokėsi gana rimtai, tai keista ir nesuprantama.
Na, bet gal verta įsiklausyti į jaunuolių argumentus? Jeigu jie aiškina neuprantą, kur ir kaip tą fiziką pritaikyti ir panaudoti gyvenime, gal iš tiesų tai problema. Mokslo populiarinimo laidų lietuviškuose televizijos kanaluose praktiškai nėra, interneto portaluose mokslas - taip pat paribiuose, knygų dauguma jaunuolių senokai nebeskaito. Fizikos ar chemijos mokytojai turi išdėstyti numatytas programas, tad laiko bandymams sudominti šiais mokslais lieka mažai, o principų demonstravimui per praktinius dalykus apskritai nebelieka. Taip formuojasi fragmentiškumas. O kai nesupranti ašies, kai nejauti pagrindo, tai nėra jokio noro nei motyvacijos mokytis kažkokių pavienių atplaišų. Juolab, kai jos tarpusavyje nesisieja ir kai iš ankstesnių laikų susikaupusios spragos pavirtusios į didelį nesupratimo kamuolį.
Fizikas, energetikos ekspertas Mykola Lapteiko mano, kad televizijose ar internete reikėtų gaivinti mokslo populiarinimo laidas, nes be „Mokslo sriubos“, kuri nukišta į LRT Plius kanalą, nelabai ką ir turime. O gal net galėtų užgimti fizikos, matematikos ar chemijos video- paskaitos. Taip, kaip dabar vyksta radijo paskaitos, taip galėtų atsirasti ir paskaitos televizijose. Kur aiškiai, populiariai ir patraukliai būtų pristatomos atskiros temos. Įvairių mokslų. Taip pat ir fizikos, chemijos ar matematikos. Tokios laidos galbūt padidintų šių mokslų patrauklumą, populiarumą, atsakytų į rūpimus klausimus, padėtų jauniems žmonėms suvokti atskirus reiškinius, o gal sudomintų ar atskleistų atskirų mokslų simpatiškąsias ir praktiškąsias puses. Tiesiog toks fiziko pasiūlymas. Tiek Vakaruose, tiek Rytuose tokių laidų – paskaitų gausu, tik Lietuvoje jų nėra.
Gal kiti mokslo vyrai ir moterys turi dar kitokių pasiūlymų, gal savo idėjų turi patys jaunuoliai, bet reikia judesių ir sprendimų. Kad mokslo populiarinimas, patrauklumas ir pritaikomumas nebūtų vien tuščios sąvokos iš Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros strategijos. Nes jeigu ir toliau viskas rutuliosis kaip ir iki šiol, dar po dešimties metų fizikos egzaminą telaikys koks tūkstantis, o chemijos – gal tik 500 abiturientų.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės