Kodėl Lietuvoje egzaminų sesija prasideda vėliausiai ir atestatai išduodami vėliausiai?
Nacionalinė švietimo agentūra pateikė 3 galimus scenarijus, kaip šiais metais vyks valstybiniai brandos egzaminai. Pagal pirmąjį scenarijų valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėtų balandžio antrąją savaitę užsienio kalbų egzamino kalbėjimo dalimi, o baigtųsi birželio trečiąją savaitę pasirinktiniais gamtos mokslų egzaminais. Šiuo atveju visi abiturientai iki liepos trečiosios savaitės jau žinotų savo rezultatus. Na, o atestatus gautų bemaž kaip įprastai, paskutiniąją liepos savaitę.
Tiesa, parastai šiuo metu dalis užsienio šalių valstybinių universitetų, pvz.: Vokietijos, Švedijos bei kai kurių kitų šalių jau yra baigusios ne tik aplikacijų studijuoti priėmimą, bet ir mokyklos atestato bei jo vertimo, kuris turi būti dar ir patvirtintas notaro, pateikimą.
Ir nepaisant pandemijos, ne visos šalys ir ne visi aukštesnės lygos universitetai bus linkę daryti nuolaidų ir šiemet. Taigi, net jei valstybiniai brandos egzaminai vyktų pagal įprastinį scenarijų, mūsų abiturientai negalėtų aplikuoti į kai kurių šalių universitetus rudens semestrui, na, o žiemos semestre dažniausiai galima aplikuoti tik į likusias laisvas, dažnai, mažiau prestižines studijų programas.
Vis dėlto tai būtų ne pats prasčiausias scenarijus. Yra dar du.
Pagal antrąjį, pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėtų gegužės pradžioje ir baigtųsi birželio antroje pusėje, na o egzaminų rezultatai būtų skelbiami dviem savaitėmis vėliau, tai yra tik 2021 m. liepos mėn. ketvirtąją savaitę. Šiuo atveju abiturientai atestatus gautų rugpjūčio pirmąją savaitę.
Na, o pagal trečią scenarijų, esant ypač nepalankiai epidemiologinei situacijai, brandos egzaminus Nacionalinė švietimo agentūra siūlo vykdyti nukeliant jų pradžią į birželio pabaigą. Rezultatus abiturientai sužinotų 2021 m. rugpjūčio mėn. pirmąją savaitę. Na, o atestatus gautų rugpjūčio antrąją savaitę.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma kaimyninės Latvijos universitetų bendrąjį priėmimą šiais metais baigs liepos gale ir tik paskiri universitetai vykdys vdinamą institucinį priėmimą iki rugpjūčio pradžios arba vidurio. O štai Estijos dauguma universitetų dokumentų pateikimo laiką uždarys dar anksčiau. Jie brandos atestatų lauks tik iki liepos 15 d. Tiesa, keletas Estijos universitetų daro išimtį specialiai lietuviams ir atestatų lauks iki rugpjūčio 5 d. arba rugpjūčio 15 d. Bet čia yra speciali estų išimtis lietuviams, negebantiems suorgnizuoti brandos egzaminų sesijos kartu su dauguma kitų ES šalių.
Taigi, išvertus į žmonių kalbą, antras ir trečias brandos egzaminų scenarijus reikštų, kad apie 2 tūkstančiai arba apie 7 proc. šių metų abiturientų, net ir gavę pakvietimus studijuoti užsienyje, bet laiku nepateikę brandos atestatų, liks už borto. Jie dėl egzaminų orgnizatorių nerangumo nebus priimti.
Žinoma, galima sakyti, anokia čia bėda, o kodėl tie 2 tūkst. jaunuolių nenori studijuoti Lietuvoje?
Klausimas geras. Bet, o kodėl mes turime atimti iš jaunų žmonių galimybę nedarant „gap year“ išvykti studijuoti ten, kur jie nori? Juk tai yra laisvas žmogaus apsisprendimas.
Iš tiesų studijų užsienyje konsultantai jau daugybę metų šneka apie šią problemą, tik niekas jų negirdi, nes pamanyk, čia juk kasmetė problema tik dviems tūkstančiams kažkieno vaikų. Dar daugiau, jokia Lietuvos institucija net neapskaito išvykusiųjų studijuoti į užsienį. Jų skaičių galima tik preliminariai atkapstyti, remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apie lietuviams, vykstantiems studijuoti į užsienį, išduotas Europos sveikatos draudimo korteles.
Lietuvoje, kaip pastebi studijų užsienyje konsultantai, iš visų Europos Sąjungos šalių valstybinių brandos egzaminų sesija prasideda vėliausiai ir atestatai irgi išduodami vėliausiai.
Tarkime, kaimyninėje Latvijoje abiturientai brandos atestatus gauna birželio gale, kai mūsų abiturientai dar net nežino egzaminų rezultatų. Ir jau liepos pirmąją savaitę Latvijos jaunuoliai, turintys kvietimus studijuoti užsienyje, teikia visus brandos dokumentus, o mūsiškiai dvyliktokai vis dar sėdi rezultatų nežinioje. Lygiai taip ir jaunieji estai šiuo metu jau turi rankose brandos atestatus.
Žinoma, privatūs bei žemesnės lygos užsienio universitetai ir koledžai tikrai lauks visų studentų, bet vis dėlto mūsų tikslas neturėtų būti atverti kelią jaunuoliams tik į „n”-osios lygos aukštąsias mokyklas užsienyje. Jei norime, kad jie, įgiję gerą išsilavinimą, grįžtų ir kurtų aukštą pridėtinę vertę Lietuvoje, turime padėti jiems išvažiuoti į geriausius universitetus.
Ir tik nereikėtų užsiliūliuoti, girdi, švietimo valdininkija, atsakinga už brandos egzaminų sesiją nekalta, kaltas „COVID’as“. Štai specialiai panagrinėjau vieną patikimiausių šaltinių apie studijas užsienyje - „Enic-Naric“, kaip pernai dėl pandemijos skirtingose šalyse vyko nacionaliniai egzaminai ir priėmimas į aukštąsias mokyklas. Kaimyninė Latvija, kaip ir Danija baigiamuosius egzaminus surengė ir atestatus abiturientams išdavė, nepaisant pandemijos, jau liepos 5 d. Vokietijos abiturientai atestatus buvo gavę iki liepos 15 d. O kaip rašo tiek Suomijos, tiek Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Albanijos bei kitų šalių švietimo organizatoriai, nepaisant pandemijos bei kai kurių pokyčių organizuojant egzaminus, aukštosioms mokykloms bei priėmimui į jas tai neturėjo jokios įtakos, nes atestatai abiturientams buvo išduoti laiku.
Ar mūsų valdininkai, atsakingi už egzaminus tai galėtų pademonstruoti, užuot atsikalbinėję, ieškoję kaltų ir rašinėję ilgiausius pasisakymus socialiniuose tinkluose. Jų darbas padėti jauniems žmonėms, o ne teisinti savo neveiklumą, ieškant kaltųjų.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės