Kodėl mokytojų vertinimai dažnai nesutampa su valstybinių brandos egzaminų rezultatais?
Valstybiniai brandos egzaminai daugybei Lietuvos mokinių kelia nuostabą arba pyktį, nes jų rezultatai gerokai skiriasi nuo gimnazijoje mokytojų rašytų pažymių. Iš tiesų tai beveik pusės visų Lietuvos mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja arba mažai koreliuoja su jų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Ir tai ne vienų, o keliolikos metų tendencija. Kitaip tariant, panašios ydos buvo regimos 2014, 2016, 2018 ir 2020 metais. Tarkime, kaip rodo Nacionalinio egzaminų centro 2018 m. analizė, net 29 proc. tų metų abiturientų lietuvių kalbos metinio trimestro pažymiai buvo žemesni vienu balu, palyginti su jų per valstybinius brandos egzaminus gautais šios disciplinos įverčiais. Dar 17 proc. visų abiturientų mokytojai rašė dviem balais žemesnius trimestrų pažymius, 5 proc. – trim balais žemesnius ir 1 proc. – net keturiais balais žemesnius pažymius, nei jie gavo už valstybinį egzaminą.
Bet buvo ir priešingai: reikšmingos dalies – 27 proc. – visų abiturientų metinio trimestro pažymiai buvo balu aukštesni nei gauti per egzaminą, 15 proc. – dviem balais, 5 proc. – 3 balais, o 1 proc. – keturiais balais.
Matematikos ir kitų dalykų mokytojų vertinimo nuokrypiai banguoja lygiai taip pat.
Pastebėta, kad dosniai „neuždirbtais“ pažymiais apdovanojami mokiniai regionų mokyklose, o per egzaminus jie gauna prastesnius pažymius, nei buvo jų trimestrų ar metiniai įvertinimai. Tačiau miestų mokytojai dažnai būna kiek per griežti ir nesišvaisto gerais pažymiais, tad miestų mokiniai per egzaminus dažniau gauna geresnius įvertinimus, nei jiems rašė jų mokytojai.
Tokios tad buvo 2018 metų išvados. Bet 2020 metais viskas rutuliojosi labai panašiai.
Tiesa, kad nebūtų kalbama aptakiai, verta panagrinėti konkrečias mokyklas: kaip jose mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai skiriasi nuo metinių trimestrų pažymių. Taigi, paaiškėjo, kad atrankinėse mokyklose (kurios mokinius atsirenka, o tokių Lietuvoje turime dvylika) mokiniams rašomi adekvatūs pažymiai (jie nelabai skiriasi nuo valstybinių brandos egzaminų įvertinimų), gal net būtų galima teigti, kad gimnazistai šiose mokyklose per egzaminus gauna geresnius įverčius, nei mokytojai juos vertino per pamokas. Čia vadovaujamasi tokia filosofija ir nuostatomis: mokytojai dirbtinai nekėlė ir nekels pažymių niekam, nesvarbu, kieno tai vaikai. Net nesvarbu, koks tų mokinių elgesys, svarbūs tik jų pasiekimai, žinios ir supratimas.
Panašus vaizdas ir aukšto lygio neatrankinėse gimnazijose (kurios daugumą mokinių priima pagal gyvenamąją vietą). Nesvarbu ar tai būtų Kauno „Saulės“ gimnazija, ar Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, ar Šiaulių J. Janonio gimnazija. Įvertinus šių gimnazijų 2020 m. abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir metinių trimestrų pažymius, akivaizdžiai matyti, kad daugumos disciplinų mokytojai čia rašo adekvačius pažymius: kitaip tariant, jeigu biologijos ar informacinių technologijų mokytojai metiniuose trimestruose daliai mokinių parašo dešimtukus, tai ir per valstybinius biologijos ir IT brandos egzaminus jie gauna aukščiausius įvertinimus.
Bet didžiojoje dalyje gimnazijų vaizdas nėra toks pozityvus. O neretai mokiniams, pamačius savo valstybinių brandos egzaminų rezultatus, tikriausiai žemė ima slysti iš po kojų. Jie šventai tikėjo gerai mokantys vieną ar kitą dalyką ir tą patvirtino pažymiai dienyne, bet brandos egzaminai rodo, kad jų nusimanymas šiuose dalykuose labai menkas ar jie apskritai nieko nemoka. Štai keletas konkrečių atvejų.
Tarkime, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje informacinių technologijų metinių trimestrų pažymiai 2020 metais buvo visai neblogi ir svyravo tarp 6 ir 10 balų, bet šio dalyko VBE rezultatai ypač nykūs: tarp 16 ir 30 balų iš šimto. Tikrai slogiai turėjo jaustis jaunuolis, metiniame turėjęs dešimtuką, o per egzaminą gavęs tik 30 balų.
Arba Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje pernai 4 mokiniai laikė chemijos egzaminą. Visų jų metiniai įvertinimai 8–9 balai. Bet štai per valstybinį chemijos egzaminą visi jie gavo mažiau nei 35 balus iš šimto. Daugiau ar mažiau panašiai viskas rutuliojosi ir per informacinių technologijų egzaminą. Tad kaip tiems dvyliktokams jaustis? Juk griūna jų ateities planai!
Arba kaip jaustis tiems Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos dvyliktokams, kurie įsivaizduoja išmanantys informacines technologijas ir pažymiai tą patvirtina, bet kuriems iš egzamino tenka grįžti su 23–33 balų įvertinimais. Daug šios gimnazijos gerai vertintų mokinių nusvirusiom rankom grįžo ir po matematikos egzamino.
Dar sunkiau kalbėti apie Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokinių savijautą, nes, kad ir kiek jiems per pamokas ar metiniuose trimestruose rašo mokytojai (o rašo ir septintukus, ir aštuntukus, ir devintukus, ir dešimtukus), per matematikos, chemijos, fizikos ir informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus nė vienam praėjusių metų abiturientui nepavyko perkopti 40 balų žymos (iš šimto). Tiesą sakant, 72 proc. laikiusiųjų matematikos egzaminą jo apskritai neišlaikė.
Apibendrinant svarbu pažymėti, kad aptarti mokinių pasiekimų vertinimo skirtumai yra didžiulė mūsų švietimo bėda ir ji tęsiasi daug metų. Niekas neįrodys, jog yra normalu, kai mokytojai gerus pažymius rašo veltui ar kai prastus rašo nepagrįstai. O Lietuvoje tai tiesiog įprasta.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės