Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Lietuvoje 80 proc. studentų dirba, kad pragyventų

06.30 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

78 proc. studentų dirba apmokamą darbą. Iš jų apie 60 proc. dirba paskaitų metu, 18 proc. – ne paskaitų metu. Tokie duomenys paaiškėjo iš EUROSTUDENT tyrimo, kuris buvo atliktas 25-iose Europos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. Analizės apie studentų gyvenimą Europoje autoriai daro išvadą, kad dirbančių studentų skaičius senajame žemyne nuosekliai auga ir tokie jaunuoliai sudaro jau daugumą visų studentų.

Pasižvalgykime, kiek studentų dirba skirtingose valstybėse. Pasirodo, kad didžiausia dirbančių studentų dalis yra Islandijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir Turkijoje (daugiau nei po 90 nuošimčių).

Labai svarbu aptarti ir šių tendencijų priežastis. Taigi paaiškėjo, kad 68 proc. (Lietuvoje – daugiau nei 80 proc.) studentų dirba, kad pragyventų, o net pusė – todėl, kad kitaip negalėtų sau leisti mokytis.

Kokias dar tendencijas atskleidžia EUROSTUDENT tyrimas? Nustatyta, kad dažniau dirba vyresni studentai, studijuojantys magistrantūroje, taip pat tie, kurie negauna valstybės finansinės paramos.

Pastebėta, kad uždirbtos pajamos neretai yra itin svarbi studento turimų finansinių išteklių dalis: vidutiniškai tai sudaro iki dviejų trečdalių studentų, dirbančių paskaitų metu, pajamų. Analizės apie studentų gyvenimą Europoje autoriai akcentuoja, kad tokie studentai galėtų sėkmingai tęsti studijas ir suderinti jas su apmokamu darbu, svarbu užtikrinti mokymosi lankstumą.

Iš EUROSTUDENT tyrimo paaiškėjo ir daug kitų įdomių tendencijų. Daugumoje valstybių merginų tarp studentų yra daugiau nei vaikinų: Norvegijos aukštosiose mokyklose 60 proc. studentų sudaro merginos, Lenkijoje – 58 proc., Lietuvoje – 56 proc. Kažką panašaus į pusiausvyrą galima regėti tik Nyderlanduose ir Sakartvele (merginos sudaro 51 proc. visų studentų). Bet štai disbalansas tarp lyčių pasirenkant profesiją ir studijų programą panašus daugelyje valstybių. Kitaip tariant, visų šalių studentės daug labiau linkusios studijuoti švietimo, sveikatos ar paslaugų studijų programas, o vaikinai – su inžinerija, informacinėmis technologijomis, gamyba ir statybomis susijusias studijų programas.

Įvairiose valstybėse skiriasi ir studentų amžius: pavyzdžiui, Lietuvoje 72 proc. visų studentų yra jaunesni nei 25 metų, o štai Vokietijoje tokio amžiaus studentai sudaro 58 proc. (visi kiti – vyresni), Danijoje – 56 proc., Čekijoje – 54 proc., Austrijoje – 52 proc., Norvegijoje – 48 proc., Suomijoje – 41 proc. Skandinavijos šalyse tikrai didelė dalis studentų vyresni nei 30 metų (Norvegijoje – 30 proc. visų studentų, Suomijoje – 32 proc, o Islandijoje – net 34 proc.).

Ir kitais pjūviais galima regėti gana didelių skirtumų: tarkime, Lietuvoje 81 proc. jaunuolių studentais tapo per pirmus metus, tai yra vos įgiję vidurinį išsilavinimą (iškart baigę mokyklą), o štai Švedijoje tokių jaunuolių tik 41 proc., visi kiti studentais tapo praėjus metams, dvejiems, trejiems ar daugiau. Lygiai taip pat didelė dalis jaunuolių po mokyklos iš karto į aukštąją nestoja ir Suomijoje (64 proc,), Austrijoje (53 proc.) ar Danijoje (66 proc.). Iš to plaukia ir kiti skaičiai: Lietuvoje į aukštąsias mokyklas stoja maždaug 20 proc. kokiuose nors reguliariuose darbuose jau padirbėjusių jaunuolių, o tarkime, Danijoje – 42 proc., Švedijoje – 42 proc., Suomijoje – 38 proc., Norvegijoje – 36 proc.

Taip pat paaiškėjo ir kiek studentų jau yra tėvai. Na, ir tirtose valstybėse tėvai jau yra 11 proc. studentų. Lietuvoje – taip pat 11 proc., bet, tarkime, Nyderlanduose ar Prancūzijoje tėvų tarp studentų išties mažai – mažiau nei po 5 proc.

Ši analizė labai plati, tad galima pamatyti net skirtumus, kokius mokslus jaunuoliai renkasi studijuoti įvairiose šalyse. Na ir neatrodome mes čia puikiai, ir net gerai neatrodome. Pagal besirenkančiųjų pedagogikos studijas atsiduriame visiškame dugne (vos 4 proc. nuo visų studentų, o Norvegijoje – 21 proc., Austrijoje – 15 proc., Vokietijoje – 13 proc., Čekijoje – 12 proc.). Varganai atrodome ir pagal studijuojančiųjų gamtos mokslus nuošimtį – 4 proc. visų studentų, o štai Prancūzijoje – 11 proc., Austrijoje ir Čekijoje – po 10 proc. Ką jau kalbėti apie inžinierių rengimą, kur esame visiški autsaideriai. Užtat vadybininkų ir teisininkų rengiame sočiai – 27 proc. nuo visų studentų; Suomijoje ir Airijoje šie studentai sudaro 19 proc., Danijoje – 18 proc., o Estijoje – tik 16 proc., Švedijoje – 14 proc.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai