Lietuvoje neliko daugiau nei 1500 mokyklų. Daugiau nei 200 iš jų tapo pastatais „vaiduokliais“
Per pastaruosius trisdešimt metų mokyklų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei pustrečio karto. 1990 metais šalyje veikė beveik 2500 mokyklų, o vėliau jų skaičius tik nuosekliai mažėjo ir 2003-iaisiais siekė 1932, 2014-aisiais – 1202, o dabar – jau tik 950.
Per visus tuos metus atlaisvėjo daugiau nei 2300 pastatų, nes kai kurios mokyklos turėjo po kelis statinius. Ir čia kalbame tik apie bendrojo lavinimo mokyklas, o pridėjus dar ir uždarytus vaikų darželius bei profesines mokyklas, paaiškėja, kad įvairiuose regionuose ištuštėjo per 2700 statinių. Visi jie labai skirtingo dydžio: nuo pusantro šimto iki tūkstančių kvadratinių metrų. Na, ir šių pastatų likimas labai nevienodas.
Padėtis įvairiose savivaldybėse labai skirtinga. Kelioms pavyko taip susisukti, kad nė vienas buvusios mokyklos pastatas nesugriuvo ir nebuvo nugriautas. Jie ir šiandien puikiausiai laikosi ir pilni gyvasties.
Pavyzdžiui Druskininkų savivaldybėje buvusių mokyklų pastatai nebuvo nei išparceliuoti, nei išdaužyti. Vienose veikia kaimo bendruomenės, kitose įsikūrė viešbutėliai.
Nė vienas buvusios mokyklos pastatas nesugriuvo ar nenunyko ir Šiaulių rajono savivaldybėje. Nes, likvidavus mažą mokyklą, nebūdavo delsiama: vieni pastatai buvo privatizuoti, o kituose įsikurdavo kitos organizacijos. Dažniausiai šiandien buvusiuose mokyklų pastatuose įsikūrusios verslo įmonės arba jie pertvarkomi ir juose jau veikia ar šiuo metu kuriasi pagyvenusių žmonių globos įstaigos.
Tačiau tikrai ne visoms savivaldybėms pavyko tinkamai susitvarkyti su buvusių mokyklų ir darželių pastatais. Tiksliau, didesnei daliai nepavyko. Daugiau nei 200 buvusių mokyklų pastatų sugriuvo, buvo nugriauti ar vis dar kaip vaiduokliai tebestovi: be langų, be durų, kai kurie – be stogų, nuniokoti vandalų. Jie nuostabiai tiktų serialo „Černobylis“ tęsiniams filmuoti.
Iš tiesų kiekvienas pastatas turi savininką. Ir tų apleistų statinių priklausomybė taip pat labai įvairi: kai kuriuos valdo savivaldybės, kitus – valstybė, o trečius – privatūs asmenys. „Tačiau piktos valios ar didelio neūkiškumo čia neįžvelgčiau – tiesiog kai kurie buvusių švietimo įstaigų pastatai stovi labai atkampiai, jų būklė avarinė ir jie niekam nei reikalingi, nei tinkami“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.
„Tarkime, mums daugumą buvusių mokyklų pastatų pavyko įveiklinti gana šauniai, tad jie tikrai gyvybingi. Bet vieną mokyklos pastatą, esantį Švenčionėliuose, nugriovėme. Pastatas buvo geroje vietoje, bet avarinės būklės ir niekam nepritaikomas. Kadangi jo transformacija būtų kainavusi labai brangiai, buvo nuspręsta jį nugriauti. O jo vietoje bus statoma nauja sporto arena su baseinu“, – paaiškina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Šarėjus.
Tačiau daugumos apleistų, avarinės būklės buvusių mokyklų perspektyva tebėra neaiški, jos merdėja ir toliau merdės. O kad tokių pastatų būtų vienetai, bet juk per visą Lietuvą jų suskaičiuojama daugiau nei du šimtai.
Visi jie sukelia labai slogias mintis. Beje, nemažos dalies jų likimas galėjo būti visai kitoks: jei tik nebūtų buvę palikti vandalams niokoti ir būtų buvę perduoti į kitų šeimininkų rankas, šiandien į juos važiuotume kaip į traukos centrus. Deja, dabar tai – siaubo ir liūdesio erdvės.
Štai keletas pavyzdžių. Dar prieš penkerius metus Lumpėnų mokykla (Pagėgių savivaldybė) gyrėsi pakeistais langais ir stogu, nauja katiline ir teniso kortais, o dabar tai apleistas pastatas, kuriame siautėja chuliganai ir į kurį kviečiami ugniagesiai gesinti tyčinių gaisrų. Šiurpios naujienos sklinda ir iš kito šios savivaldybės apleisto pastato – buvusios Aušgirių kaimo mokyklos: paskutinį kartą – apie tyčia sukeltą sprogimą ir apie du apdegusius žmones.
Jei norisi siurrealistinių vaizdų, galima nuvykti į buvusią Dusetų internatinę mokyklą, į kadaise gyvavusią Jūrės mokyklą, į buvusią pradinę Prienų mokyklą, į buvusią Šilonių mokyklą ar į kadaise veikusią Žaidelių mokyklą, į buvusią mokyklą Pagiriuose ar į buvusią mokyklą Grigiškėse, taip pat į buvusią mokyklą Aukštuosiuose Kapliuose ar į nunykusią Keleriškių mokyklą, o gal į uždarytą Vaisodžių mokyklą, į buvusią mokyklą Visagine, į buvusį vaikų darželį „Žiogelis“ Alytuje ar į vaikų darželį „Šaltinėlis“ Jurbarke ir t. t.
Stebina, kad apleistų buvusių švietimo įstaigų esama net ir didžiuosiuose miestuose: Vilniuje (Vilniaus „Rasos“ specialioji mokykla), Šiauliuose ir net kelios Panevėžyje.
Santykinai daugiau apleistų buvusių mokyklų pastatų esama Rokiškio, Pasvalio, Pagėgių savivaldybėje ir, kas labai keista, Ukmergės rajone. Juk tai ne paribio, o labai patogioje vietoje esanti savivaldybė, bet likimo valiai paliktų mokyklų pastatų čia ne vienas. Štai buvusi Krikštėnų mokykla – nuniokota, Lyduokių – nusiaubta, Šešuolių – tuščia, o Pageležių – apleista.
Pernelyg daug apleistų švietimo įstaigų pastatų ir Anykščių rajone. Buvusios Staškūniškio pagrindinės mokyklos pastatas merdėja, griūva ir Kunigiškių mokykla, labai akį rėžia buvusios profesinės technikos mokyklos bendrabutis Troškūnuose.
Tiesa, kad jau užsiminėme apie profesinės mokyklos bendrabutį, taip pat paminėsime, kad zombiais tapo ne tik dalis buvusių bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir kai kurios profesinės. O tai jau ne vienas statinys, o tiesiog pastatų kompleksai. Jeigu būtų tokios nominacijos, tai „šiurpiausios“ įstaigos vardo nusipelnytų buvusi Konstantinavos žemės ūkio profesinė technikos mokykla (Rokiškio rajonas). Šiandien ji totaliai nuniokota, be langų ir durų, pilna šiukšlių, o ant stogų auga medžiai.
Nesinori tokių pavyzdžių vardyti pernelyg daug, nes tai kelia labai slogius jausmus. Beje, ateityje jų tik daugės, nes ir pastaraisiais metais buvo uždaryta nemažai mokyklų. O kai kurių jų statiniai gana dideli.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės