Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ministerija žada, o aukštosios mokyklos moja ranka

05.05 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

14 tūkstančių. Tiek nuo karo pabėgusių Ukrainos studentų yra pajėgios priimti Lietuvos aukštosios mokyklos. Tiesa, kol kas šis skaičius yra gerokai mažesnis – balandžio viduryje nesiekė ir 1 tūkst. atvykusių studentų. Mat dalis pabėgėlių studentų vis dar renka studijų dokumentus, reikalingus tęsti studijas kitose šalyse. Didžiausiame universitetiniame mieste Charkive, taip pat dalyje kitų Ukrainos miestų universitetų pastatai yra apgriauti ar net nušluoti nuo žemės, tad studentams sunku gauti netgi dokumentų, liudijančių jų išklausytus kursus ir surinktus kreditus, kopijas. Be to, į kai kurias studijų programas, kaip antai teisė ar medicina, studentus perkelti itin sudėtinga dėl šių studijų specifikos, juolab kad ir Ukrainos universitetų rektoriai kreipėsi į kolegas Europos Sąjungoje, taip pat į trečiųjų šalių universitetų rektorius su prašymu priimti jų studentus ne pilnoms, bet dalinėms studijoms, tarsi jie atvyktų kaip trumpalaikių mainų (užsienio) studentai.

Ukrainiečiai viliasi, kad nuo rudens jų jaunimas, turėjęs palikti šalį dėl karo, galės grįžti ir tęsti studijas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, o kartu ir padėti atstatyti karo nuniokotą šalį.

Na, ir Lietuvos universitetų vadovai delsia priimti daug studentų karo pabėgėlių visoms studijoms, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija, kiek lėšų karo pabėgėlių iš Ukrainos studijoms paremti bus skirta iš Lietuvos biudžeto, yra labai išplaukusi.

Visi studentai, atvykę į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios, tai yra, du mėnesius nuo šių metų vasario 24 d. buvo išlaikomi tik Lietuvos universitetų, jų bendruomenių ar universitetų surastų privačių rėmėjų dėka.

O kai kurie Lietuvos universitetų vadovai netgi prisiėmė asmeninę nepilnamečių ukrainiečių studentų globą (nes Ukrainoje jaunuoliai mokosi vieneriais metais trumpiau nei Lietuvoje ir dalis jų mokyklas baigia dar būdami nepilnamečiai).

Pavyzdžiui, dar nebuvo nė vienos dienos, kad Vilniaus universitetas nepriimtų karo pabėgėlių iš Ukrainos. Balandžio viduryje, šv. Velykų išvakarėse, VU studijavo 86 ukrainiečiai karo pabėgėliai. Dar kelis šimtus Ukrainos studentų prašymų VU administracija nagrinėja.

Antras pagal studentų skaičių šalies universitetas – Vytauto Didžiojo, taip pat kasdien priima karo pabėgėlių iš Ukrainos. Nuo karo pradžios iki balandžio vidurio šiame Kauno universitete priimta 50 ukrainiečių karo pabėgėlių, o dar 20 jų buvo priimti dalinėms studijoms.

Tiesa, viskas vyksta labai vangiai, nes Lietuvos aukštosioms mokykloms visiškai neaiški mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija. Kalbos labai skiriasi nuo veiksmų ir darbų.

Tarkime, du mėnesius nuo karo pradžios mūsų aukštosios mokyklos atleidžia jaunuolius iš Ukrainos nuo mokesčių už mokslą, suteikia galimybę jiems nemokamai gyventi bendrabučiuose. Ir ne tik jiems, bet ir jų artimiesiems: mamoms, broliams, seserims, nes jų namai subombarduoti. Kai kurie universitetai studentus net maitina nemokamai.

Net keli universitetai įsteigė fondus Ukrainos studentams remti. Pavyzdžiui, universiteto Vilnius TECH darbuotojai ir trys inžinerinės krypties įmonės šio universiteto partnerės įsteigė fondą Ukrainos studentams remti ir iš jo kiekvienam karo pabėgėliui skyrė po 200 eurų mėnesio stipendijas. Vytauto Didžiojo universitetas ukrainiečiams išmokėjo vienkartines 300 eurų stipendijas.

Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją tęsti Ukrainoje nurūkusių menų studijų balandžio viduryje buvo priimti 40 karo pabėgėlių. Sudėtingiausia yra tai, kad menų studijos yra itin brangios ir visa finansinė našta gula ant pačių aukštųjų mokyklų pečių.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad dauguma Lietuvos universitetų, taip pat verslas ir apskritai šalies žmonės rodo tikrą lyderystę ir pavyzdį, kaip operatyviai priimti reikalingus sprendimus, kaip jautriai padėti, kaip pasitarnauti.
Bet štai ministerijos, ypatingai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pademonstravo retą lėtumą ir abejingumą: tik balandžio 25 d., tai yra nuo karo pradžios praėjus daugiau nei diem mėnesiams, paaiškėjo, kad vos 200 ukrainiečių studentų karo pabėgėlių nuo balandžio gaus po 300 eurų stipendijas. Nors anksčiau buvo kalbama, kad stipendijos bus mokamos ne 200-ams, o 700-ams studentų iš Ukrainos. Iš tiesų tai labai nuvylė Lietuvos aukštąsias mokyklas. Beveik komiškai skamba ministerijos vadovybės aiškinimai, kad stengiamasi ukrainiečiams kuo greičiau užtikrinti galimybę pilnavertiškai įsitraukti į studijų procesą Lietuvoje, kad studijas jie galėtų ramiai tęsti čia. Ir nors ministerija teigia, kad ateityje tų stipendijų galbūt daugės, bet universitetai į tai moja ranka. Nerimta tai. Juolab, kad apie ateitį kalbama labai neapibrėžtai, esą nuo rugsėjo mėnesio numatoma IŠ DALIES kompensuoti studijų kainą bei pasidalinti finansine našta. Kas yra tas iš dalies, niekas nesiryžta konkretizuoti.

Kadangi ministerija taip blaškosi, universitetai jau nebėra tikri, ar galės priimti tiek ukrainiečių studentų, kiek pradžioje planavo. Tarkime, bent keli mūsų universitetai planavo priimti po 400 ukrainiečių, bet dabar planuoja kad priims tik po šimtą.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai