Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Nelinksmi Lietuvos švietimo sektoriaus rekordai

09.16 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Švietimo srityje Lietuva išsiskiria net keliolika rekordų. Tačiau tik mažuma jų yra džiuginantys. Dauguma rekordų yra neraminantys ir net gąsdinantys. Tarkime, kaip atskleidžia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos  mokymosi ir mokymo tyrimas TALIS, Lietuvos mokytojai yra vieni vyriausių ne tik Europoje, bet jau ir pasaulyje.

Lietuvoje vidutinis dirbančių mokytojų amžius yra 50 metų, tačiau ypatingai mažai jaunų mokytojų iki 30-ies metų. Mūsų šalyje jie sudaro vos 3 proc., kai EBPO šalių vidurkis siekia 11 proc. Tuo tarpu vyresnių nei 50 metų mokytojų Lietuvoje yra 57 proc., o EBPO šalių vidurkis sudaro 34 proc. Be to, 29 proc. mokyklų vadovų Lietuvoje yra vyresni negu 60 metų, nors EBPO šalyse šis vidurkis yra 20 proc.

Ir svarbu tai, kad nesama vilčių, jog vaizdas artimiausiais metais imtų keistis. Matant pastarųjų metų stojimo į pedagogikos studijas rezultatus, akivaizdu, kad jaunų mokytojų dalis Lietuvoje nedidės, o mažės.

Liūdnais rekordais Lietuva išsiskiria ir pagal vyrų bei moterų santykį šalies mokyklose. Vyrai tarp visų mūsų pedagogų sudaro mažiau nei 16 proc., o moterys daugiau nei 84 proc. Ir mūsų visuomenėje jau susiformavęs stiprus stereotipas, kad mokytojas yra daugiau mažiau moteriška profesija. Jau nekalbant apie pradinių klasių mokytojus, tarp kurių vyrai sudaro mažiau nei vieną procentą nuo visų šios krypties pedagogų.

Ir kai kam atrodo, kad kitaip ir būti negali. Tačiau iš tikrųjų gali būti ir kitaip. Ir kitur yra stipriai kitaip.

Tarkime, Graikijoje tarp visų mokytojų moterys sudaro 62 proc., o vyrai – 38 proc., Ispanijoje moterys – 63 proc., o vyrai – 37 proc. Ypač daug vyrų mokytojauja Turkijoje: net 47 proc. pedagogų yra vyrai, o 53 proc. - moterys. Jungtinėse Amerikos valstijose – trečdalis mokytojų vyrai, o du trečdaliai – moterys. Daugiau nei trečdalį visų mokytojų vyrai sudaro ir Švedijoje, ir Norvegijoje, ir Singapūre, ir Prancūzijoje, ir Pietų Korėjoje. O dalyje valstybių vyrai sudaro daugiau nei 40 proc. visų mokytojų. Tai: Saudo Arabija, Meksika, Kolumbija, Danija, Japonija ir kitos.

Pasak skirtingų tyrimų, mokiniams geriau kai vyrų dalis tarp mokytojų būna didesnė. Tarkime, Europoje švietimo sektoriuje dirbančių moterų vidurkis siekia 70 procentų.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar 2015 metais užsimojo siekti, kad mokytojų vyrų po dešimtmečio Lietuvos mokyklose dirbtų bent penktadalis, tai yra jie sudarytų ne 16 proc. kaip dabar, o bent dvidešimt procentų. Iki užsibrėžtos datos liko ketveri metai, bet kol kas nematyti, kad mes šia kryptimi apskritai judėtume.

Tad kaip ir jaunų mokytojų atveju, taip ir lyčių proporcijų klausimu teigiamų poslinkių nenusimato. O tai nėra gerai, nes lyčių pusiausvyra mokykloje tikrai reikalinga, ypač tam, kad atspindėtų realų pasaulio vaizdą, kuriame yra lyčių įvairovė, gausu įvairių charakterių ir darbo stilių.

Pasak psichologų, vyrams renkantis profesiją, ypač svarbūs du faktoriai: prestižas ir atlyginimas. O Lietuvos mokyklose bent ankstesniais metais nebuvo galima tikėtis nei vieno, nei kito. Tačiau laikai pamažu keičiasi. Ir pastaraisiais metais gerų mokytojų atlyginimai jau ir Lietuvoje darosi vis solidesni, na ir mokytojų profesijos prestižas po karantinų mūsų šalyje ima augti. Aišku tai, kad po ketverių–penkerių metų matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų ar biologijos mokytojai bus aukso vertės, jie bus graibstyte graibstomi. Jiems nusimato išties geros perspektyvos. Ir galbūt šios permainos įkvėps jaunus žmones rinktis pedagogo profesiją. Ir gal net vaikinai tuo susigundys. Nes šiaip jau teoriškai 5-6 proc. žmonių yra sutverti mokyti, perduoti žinias ir vesti vaikus, paauglius bei jaunuolius. Bėda tik, kad Lietuvoje didoka dalis jaunų žmonių ignoruoja šį savo pašaukimą. Arba jį išgirsta tik brandesniame amžiuje.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai