Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Nėra aplinkkelio, leidžiančio apeiti nesėkmes

2019-11-26, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Lietuvos švietimo sistemoje pesimizmo šiuo metu gerokai daugiau nei optimizmo. O neigiamos vadovų, mokytojų ir dėstytojų emocijos persiduoda ir mokiniams bei studentams. Tačiau „nusėdusias“ baterijas galima įkrauti, o užgesusias akis – uždegti. Beje, tai nesunkiai padaroma ir Lietuvoje.

Štai ką tik, praėjusį savaitgalį, Vilniuje įvyko Pasaulinė lyderystės konferencija, kurioje buvo galima pasiklausyti tiek užsienio, tiek Lietuvos pranešėjų. Keliolika uždegančių įvairių sričių korifėjų pranešimų stiprino kiekvieną klausytoją, padėjo suprasti, kaip gyvenimą nugyventi prasmingiau, kaip siekti aukštų tikslų. Įdomu, kad pranešėjai iš Lietuvos buvo labai skirtingi: tarkime, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, socialinio verslo, restorano „Pirmas blynas“, įkūrėjas Tim Van Wijk, neurochirurgas, neuromokslininkas Kęstutis Skauminas, laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas, taip pat psichologinio konsultavimo mokslų daktarė Julija ir jos vyras „Grand partners“ vyr. konsultantas Romanas Gaidukai, bet tie skirtumai netrukdė, priešingai – papildė bendrą dėlionę.

Nors dauguma Lietuvos gyventojų linksta manyti, kad lyderystė įmanoma tik politikoje ir versle, šioje konferencijoje tai daug kartų paneigta: iš tikro lyderystė galima ir švietimo, ir sveikatos apsaugos, ir socialinės veiklos, ir sporto srityse, ir Bažnyčios sferoje, ir net namuose. Dar daugiau – šiemet Vilniuje, be įprastos Pasaulinės lyderystės konferencijos, vyko dar ir speciali konferencija jaunimui, kurioje doros lyderystės virusu siekta užkrėsti ir kuo daugiau jaunų žmonių. Kad jie atsisakytų pasyvumo, siektų didingesnių tikslų ir daugiau galvotų ne apie save, o apie kitus.

Tiesą sakant, net ir užsienio pranešėjų pasisakymai buvo sukonstruoti taip, kad kuo daugiau naudos gautų tiek jauni, tiek vidutinio amžiaus, tiek ir vyresni klausytojai. Tarkime, Kartų kinetikos centro prezidentas Jasonas Dorsey visą savo pranešimą apskritai skyrė įžvalgoms apie įvairių kartų skirtumus. „Esu užsibrėžęs tokią misiją pasaulyje – atskirti mitus nuo tiesos, išryškinti kiekvienos kartos stiprybes, nes kiekviena įneša savo indėlį“, – sako jis.

J. Dorsey teigimu, daugiausia pasieks lyderiai, kurie sugebės rasti bendrą kalbą su skirtingų kartų atstovais: nuo Kūdikių bumo kartos (Baby boomers) iki X, Y, Z ar Millennium kartos.

O labiausiai nepatartina vadovautis įvairiais mitais apie kartas. Pavyzdžiui, kad Millennium kartos atstovai yra tinginiai, o X kartos atstovai labai darbštūs ir atsakingi. „Tai nėra tiesa, – sako Jasonas. – Tiesa yra tai, kad Millennium kartos atstovai vėliau suauga. Žinoma, visais laikais būdavo tokių, kurie susitupėdavo vėliau – ir Kūdikių bumo ir X kartoje. Skirtumas tik tas, kad anksčiau vėlai susitupėjusiu laikytas dvidešimt penkerių metų žmogus, o šiandien jau – trisdešimt penkerių ir vyresnis. 

Bet lyderiams svarbu prisitaikyti ir į trisdešimtmetį nežiūrėti trisdešimtmečio prieš trisdešimt metų akimis.“

Jaunus žmones Pasaulinėje lyderystės konferencijoje ypač sužavėjo du pranešėjai iš užsienio – tai Holivudo prodiuseris ir knygų autorius DeVonas Franklinas ir tinklaraštininkas, verslininkas Jia Jiangas. Pirmasis bandė įrodyti, kad „tavo kitoniškumas – tai tikrasis tavo pašaukimas“. Ir tiesiog užvertė argumentais bei pavyzdžiais. „Dažnas mūsų stengiamės nušvilpti slaptą kito sėkmės receptą, užuot stengęsi atrasti ir ištobulinti saviškį. Bet kam tai. Juk kiekvienas turi savo sėkmės receptą. „Likimo lentynoje“ kiekvienam yra paskirta vieta. Kaip ją rasti? Būk savimi. Nemėgdžiok kitų. Labai dažnai mes stengiamės tapti kaip kiti savo kitoniškumo sąskaita. Kas tas kitoniškumas? Mano išskirtinumas. Jisai svarbus. Nagrinėdamas savo gyvenimą nuo vaikystės, įsitikinau, kad kuo labiau nepriėmiau savo kitoniškumo, tuo daugiau kliūčių tai sudarė kelyje į sėkmę, kurios taip laukiau ir apie kurią svajojau“, – pažymi D. Franklinas.

Ir iš tiesų kaip dažnai mes nė nekreipiame dėmesio į savo pašaukimą, nes esame per daug išsiblaškę. Kaip dažnai girdime balsą viduje, sakantį mums, ką daryti, bet nutildome jį, nes spoksome į feisbuką arba skaitome žinutes, arba naršome po instagramą. Gal verta atrasti laiko ramiai pabūti tyloje. Išgirsti, kas dedasi kiekvieno mūsų viduje, ką sako širdis. Gal tavo pašaukimas kalba apie tai, į ką tu neatsiliepi?

Kitas konferencijos pranešėjas, buvęs Jungtinės Karalystės specialiųjų pajėgų narys, dabar TV laidų vedėjas ir rašytojas Bearas Gryllsas ypač daug kalbėjo apie drąsą ir atkaklumą. Jo žodžiais, kiekvienas žmogus nesėkmių patiria daugiau nei sėkmių. Iš tikro siekiant tikslo, nėra aplinkkelio, leidžiančio apeiti nesėkmes.

Kitas dalykas – yra baimė. Šiaip jau dauguma tikriausiai patvirtins, kad gyvenimas ne visuomet apdovanoja protinguosius ar talentinguosius. Jis dažnai numoja ranka į egzaminų rezultatus, gerą išvaizdą, laipsnius ir titulus, bet apvainikuoja atkaklius, ryžtingus – tuos, kurie eina pirmyn, nepaisydami baimės. Yra toks nerašytas britų specialiųjų pajėgų šūkis: „Dar truputį pirmyn.“ Ir tie, kurie juo vadovaujasi pasiekia žymiai daugiau nei tie, kurie dvejoja ir abejoja.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai