Pasaulio universitetai patiria dar neregėtų iššūkių
Jau aišku, kad šiemet mažiau jaunuolių iš Lietuvos stos į užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Ir įvairiose šalyse tie stojamieji bus labai skirtingi.
Šiais metais Lietuvos abiturientai gimnazijos baigimo pažymėjimus gaus ypač vėlai – tik rugpjūčio 7 dieną. Taigi jei ankstesniais metais daugiausia vargo būdavo stojant į Vokietijos aukštąsias mokyklas, nes šios šalies universitetai dokumentų priėmimą baigdavo iki liepos vidurio, tai yra anksčiau, nei mūsų abiturientai gaudavo atestatus, tai šiemet tokių šalių ratas dar prasiplėtė.
Mažiausiai lankstūs bus universitetai ir koledžai ten, kur aukštasis mokslas yra finansuojamas vyriausybių. Visų pirma tai Skandinavijos šalys: Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, taip pat Nyderlandai, na ir Vokietija bei Austrija.
Na, o lanksčiausios, be abejo, bus tų šalių aukštosios mokyklos, kurios pačios sau turi užsidirbti pinigų. Tai Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Australijos universitetai ir koledžai. Beje, šių šalių universitetų atstovai jau dabar atliko tyrimus, kurie rodo milijardinius aukštojo mokslo nuostolius, nes tarptautinių studentų, pirmiausia iš Azijos, jose sumažės nuo trečdalio iki pusės.
O ir jau įstoję tūkstančiai Azijos šalių studentų sustabdė ar iš viso nutraukė studijas daugelyje Europos bei JAV ar kitų šalių aukštųjų mokyklų. Taigi, viena vertus, lietuviams šiemet bus lengviau įstoti į aukštesnės lygos privačius užsienio šalių universitetus bei koledžus, kita vertus, kadangi kiekvienas universitetas pats sprendžia, kiek ir kokių tarptautinių studentų priims, stojantieji turės įdėti daugiau darbo, rašydami laiškus tų šalių aukštųjų mokyklų priėmimo atstovams arba studijų programų konsultantams ir prašydami bei argumentuodami lukterti jų baigimo dokumentų.
Nerimą kelia ir tai, ar iki naujų 2020–2021 mokslo metų pradžios pasauliui pavyks suvaldyti COVID-19 pandemiją. Todėl užsienio universitetai turi mažiausiai po tris scenarijus: A, B ir C. Mažiausiai penktadalis JAV, Australijos ir JK universitetų mokslo metų pradžią ketina nukelti į rugsėjo vidurį ar net spalį, dar kai kurie – net į kitų metų sausį.
O aukštųjų mokyklų plane C yra aptarta netgi tikimybė, kad nuotoliniai mokslo metai tęsis ir iki 2021 m. rudens ar dargi 2022 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad Australijos universitetai jau realiai pajuto studentų stygių. Tuo metu, kai Kinijoje prasidėjo pandemija ir buvo uždarytos sienos, Australijoje prasidėjo mokslo metai. Ir daugelio universitetų magistrantūros studijų programos, kuriose dominavo studentai iš Azijos, buvo uždarytos.
Australijos žiniasklaida akcentuoja, kad jų šalies aukštosios mokyklos pirmą kartą susidūrė su tokio masto universitetinio išsilavinimo gyvybingumo klausimu. Mat tarptautiniai studentai per pastarąjį dešimtmetį buvo tapę pagrindiniu Australijos universitetų pajamų šaltiniu. Net aštuonių elitinių šios šalies universitetų trečdalį visų pajamų generavo tarptautiniai studentai. Trečdalis jų būdavo iš Kinijos, bet nuo pandemijos šioje šalyje pradžios jų ženkliai sumažėjo ar visai nebeliko.
Australijos švietimo ekspertai prognozuoja, kad per ateinantį pusmetį darbo gali netekti net 21 tūkst. šios šalies aukštojo mokslo sistemos darbuotojų. Tikėtina, dėl to neliks daugybės universitetinių studijų.
Milijardinius nuostolius prognozuoja ir JAV švietimo analitikai.
O štai Jungtinėje Karalystėje darbo gali netekti net 30 tūkst. akademinių darbuotojų. Mat, kaip prognozuoja tyrimą atlikę Londono ekonomikos universiteto ir kolegijų sąjungos analitikai, dėl koronaviruso naujais mokslo metais tarptautinių studentų JK sumažės 121 tūkst.: iš kurių net 28,4 tūkst. sudarys ES šalių studentai ir 92,4 tūkst. ne ES šalių jaunimas. O tai yra net 47 proc. visų šios šalies studentų. Ir dėl šios tarptautinių studentų netekties JK aukštasis mokslas praras apie 1,5 milijardo svarų sterlingų. Bet ir tai ne pabaiga. Šis praradimas turės didžiulės įtakos visos šalies ekonomikai. Analitikų teigimu, JK ekonomika dėl tarptautinių studentų sumažėjimo iš viso patirs net 6 milijardus svarų sterlingų nuostolių.
Beje, remiantis Britų tarybos kovo gale atlikta beveik 11 tūkst. kinų studentų apklausa, tik 39 proc. respondentų, planavusių vykti studijuoti į JK, ir toliau neatsisako šio plano. Tuo tarpu 22 proc. apklaustųjų teigė, kad greičiausiai atšauks savo studijų planus Jungtinėje Karalystėje, dar 27 proc. respondentų sakė liksiantys studijuoti savo šalyje.
O štai Nyderlanduose įsikūrusios pasaulinės studijų pasirinkimo platformos „Studyportals“ duomenimis, net 40 proc. potencialių tarptautinių studentų atsisakys planų vykti studijuoti į užsienį: 68 proc. visų apklaustųjų teigė, kad tai susiję su suprastėjusia tėvų finansine padėtimi, o 83 proc. pabrėžė, kad prie plano likti studijuoti savoje šalyje prisidės ir apribotos galimybės keliauti.
Beje, tiek šiųmečiams Lietuvos abiturientams, kurie jau turi preliminarius kvietimus studijuoti užsienio šalių universitetuose ir dabar laukia tik valstybinių brandos egzaminų bei atestatų, tiek dabartiniams vienuoliktokams, kurie šiemet tik teiks stojimo paraiškas į užsienio universitetus, prieš siunčiant dokumentus, rekomenduojama dar kartą pasitikrinti, ar norimame studijuoti universitete tebėra norima studijų programa. Mat daugybėje privačių universitetų ir koledžų kai kurių studijų programų tikrai nebeliks.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės