Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Per karantiną Lietuva pristigo vadybininkų ir teisininkų, todėl rengs daugiau

2020-05-12, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Šiemet stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas laukia viena gera naujiena, o kita – prasta.

Gera naujiena, kad šiemet kur kas daugiau – tai yra maždaug 70 ar net 75 proc. - jaunuolių gali tikėtis valstybės finansuojamų studijų vietų. Tai yra ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Bet iš paskos seka ir ne tokia gera naujiena, tiksliau, keista.

Lietuvos Vyriausybė siunčia priešingą signalą, nei skelbia pasaulinės darbo rinkos analitikai. Štai JAV finansų ir verslo naujienų svetainės „Business Insider“ skelbiami duomenys rodo, kad daugelyje pasaulio šalių darbdaviai prasidėjus krizei daugiausia ieškojo medicinos priežiūros specialistų slaugytojų, kai kurių specializacijų gydytojų, IT specialistų, technologų, duomenų analitikų, mikrobiologijos mokslininkų ir tyrėjų, krizių komunikacijos ekspertų, medicininės technikos ir įrangos gamintojų (technologų). Ir šios tendencijos greičiausiai nebus trumpalaikės. Visiškai aišku, kad šių specialistų reikės ir ateityje.

Bet pažvelgus kiek ir kokių studijų vietų bus finansuojama Lietuvos aukštosiose mokyklose, susidaro įspūdis, kad pas mus per karantiną tendencijos visiškai kitokios. Pasirodo, Lietuvoje labiausiai dabar stinga vadybininkų ir teisininkų. Nes tiek universitetuose, tiek kolegijose jų rengimui skiriamos lėšos šiemet ženkliai padidės.

Tarkime, iš kiek daugiau nei 6 tūkst. kolegijų pirmakursiams skirsimų valstybės finansuojamų vietų net pustrečio tūkstančio atiteks verslo ir viešosios vadybos bei kitų socialinių mokslų krypčių studijoms. O tam, kas pasaulyje vadinama prioritetu, tai yra slaugai ir akušerijai, teskirta vos puspenkto šimto valstybės finansuojamų vietų, o keturių skirtingų krypčių grupės – informatikos, inžinerijos, technologijų ir fizinių mokslų – studijoms kolegijose numatyta vos 1800 vietų.

Beje, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė tokiam valstybės lėšų paskirstymo skirtingų krypčių studijoms projektui, bet tai nieko nelėmė.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas neabejoja – techniškosioms, ypač regionų kolegijoms, šis sprendimas reiškia pražūtį, nes jau pernai daugumos jų inžinerinės ir technologinės krypties studijų programos buvo nerentabilios ir dėl to vieniems metams arba ir visam laikui buvo sustabdytos.
Panašios tendencijos ir kalbant apie universitetus.

Štai inžinieriams ir technologijų specialistams rengti šiemet univesitetuose suplanuotos vos 1375 valstybės finansuojamos studijų vietos (pernai – tiek pat), IT specialistams šiemet skirta 1580 valstybės finansuojamų vietų (pernai – tiek pat), o medicinos – 290. Be to, rengiant medikus, ribojamas komercinių vietų skaičius. Tiesa, medikų rengimą reguliuoja dauguma valstybių, vis dėlto per šią krizę kai kurios šalys, pvz., JAV, prakalbo, kad derėtų trečdaliu mažinti medicinos studijų kainą, idant jos taptų prieinamesnės. Mat dar pernai JAV skelbė, kad 2030 m. jiems reikės 220 tūkst. gydytojų. Dabar atrodo, kad medikų reikės dar daugiau.

Mūsų šalyje, ypač regionuose, anot Užimtumo tarnybos direktorės Ligitos Valalytės, jau po penkerių metų labiausiai stigs odontologų, bendrosios praktikos gydytojų, inžinierių ir analitikų.
O kaip yra skelbęs Vyriausybės strateginis analizės centras STRATA, jau 2028 m. Lietuvoje stigs 7,4 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, maždaug 200 vidaus ligų gydytojų ir 140 vaikų ligų gydytojų.

Tiesa, krizė parodė, kad gydytojų regionuose stinga jau dabar. Ir kai koronaviruso pandemijos įkarštyje Sveikatos apsaugos ministerija parengė dokumento, draudžiančio dirbti antroje sveikatos priežiūros įstaigoje projektą, piestu stojo kone visų rajoninių gydymo įstaigų vadovai. Juos jau dabar gelbsti tik iš didmiesčių ligoninių budėti atvykstantys gydytojai. Kitu atveju jau seniai būtų reikėję užkalti rajoninių ligoninių, kuriose ir šiaip iki minimumo sumažinta procedūrų, duris.

Nors tiek Užimtumo tarnyba, tiek STRATA ne vienoje ataskaitoje pabrėžė, kad sunkiausiai pagal specialybę įsidarbina vadybininkai ir kiti socialinių mokslų srities specialistai, šiemet universitetuose socialinių mokslų srities studijoms skirta net 2000 valstybės finansuojamų vietų (pernai buvo 723), dar 600 – viešajai vadybai (pernai buvo 224), teisei – 430 (pernai buvo 236), be to, šiems specialistams rengti numatyta dar ir keliasdešimt valstybės studijų stipendijų.

Ar Lietuvai reikia tiek šių specialistų? Tikrai ne. Šitai ne vienoje ataskaitoje pabrėžė Vyriausybės strateginio analizės centro analitikai. Bet Vyriausybė ir toliau neklauso, ką kalba jos pačios patariamoji institucija.

Taigi jau dabar turime kolosalų vadybininkų ir teisininkų perteklių, bet po penkerių metų jis bus dar didesnis.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai