Šiemet daugėja valstybės finansuojamų studijų vietų
Birželio pirmąją prasidės bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas: universitetus ir kolegijas. Tiesa, daugybė abiturientų yra gerokai sutrikę, nes permainų išties daug. Ir ne tik brandos egzaminų srityje. Daugeliui jaunuolių, o ir pačioms aukštosioms mokykloms atėmė žadą, kai dar kovo 1 d. buvo paskelbta, kad 171 universitetinės studijų krypties (apimančios 198 studijų programas) mokslo ir studijų kokybė yra žema, todėl jos jau šiais metais nebeturės teisės priimti naujų studentų.
Beje, dar vasarį vykusiose studijų mugėse ne vieną studijų kryptį, kuri paskui gavo neigiamą įvertinimą, universitetų rinkodaros specialistai vadino itin perspektyvia ir viliojo jaunuolius ją studijuoti. O štai kovą paaiškėjo, kad kai kurių programų ir krypčių nebeliks.
Dar daugiau, pagal kovo mėnesį paskelbtą studijų krypčių vertinimą turėjo nelikti netgi kai kurių aukštųjų mokyklų, mat daugelis jų studijų krypčių nebuvo akredituotos.
Bet štai balandžio 19 d. buvo pristatytas pakartotinis studijų krypčių vertinimas, po kurio paskelbta, kad daugelis aukštųjų mokyklų ir toliau galės vykdyti studentų priėmimą į kryptis, dar kovą gavusias neigiamą įvertinimą. Taigi prastas ankstesnis vertinimas buvo pakeistas į akreditavimą su tam tikromis išlygomis ar netgi be jokių sąlygų.
Aukštosios mokyklos, kaip balandžio gale paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija, negalės vykdyti ne 171, o tik 46 studijų krypčių.
Ką dar svarbu žinoti?
Šiais metais, kaip ir ankstesniais, jaunuoliai bus priimami vis dar ne į studijų kryptis, o į studijų programas. Visiems šių metų abiturientams, pretenduosiantiems į universitetus, privalu išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos (pastarąjį ne mažesniu balu nei 25).
Svarbu jaunuoliams žinoti ir tai, kad šiemet kyla minimalaus slojamojo balo kartelė ir į universitetus šiemet bus ne 3, kaip buvo pernai, o 3,6, o į kolegijas ne 1,6, o du balai.
Taip pat svarbu žinoti, kad šiemet daugėja valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų. Ir bent jau į inžinerijos, technologijų, žemės ūkio studijų programas absoliuti dauguma studijų vietų bus nemokamos. Tiesa, į kai kurias itin populiarias studijų kryptis, kaip antai gydomosios medicinos, teisės ar ekonomikos, net ir perkopus 3,6 balo stojimo kartelę nebūtinai pavyks gauti ne komercinę, o valstybės finansuojamą studijų vietą. Mat stojančiųjų į šias universitetines studijų programas yra gerokai daugiau, nei valstybė numatė finansuojamų studijų vietų.
Iš viso aukštosiose mokyklose šiais metais yra numatyta net 16,9 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Jei šiųmečiai reikalavimai (dėl minimalaus stojamojo balo, taip pat trijų VBE išlaikymo) būtų buvę pritaikyti pernykščiams abiturientams, juos būtų atitikę apie 16,5 tūkst. stojusiųjų. LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas prognozuoja: kadangi šiemet mokyklas baigs mažiau abiturientų nei pernai, veikiausiai reikalavimus į nemokamą studijų vietą atitiks tik apie 15,5 tūkst. stosiančiųjų.
Nauja yra ir tai, jog šiais metais visi stojantieji, kurie po pirmojo studijų rato (pasibaigsiančio liepos 23 d.) negaus valstybės finansuojamos studijų vietos, galės (nelaukdami trečiojo stojimo etapo) koreguoti prašymą jau antrajame stojimo rate (prasidėsiančiame rugpjūčio 1 d.) ir įtraukti prašymą priimti į bet kurios krypties komercinę studijų vietą. Taigi šiemet bus daugiau lankstumo.
Bet trumpesnių bakalauro studijų dar teks palaukti: stosiantieji į universitetus šiemet, dar studijuos tiek pat, kaip ir jų pirmtakai.
Na, o tie jaunuoliai, kurie mokyklas baigė pernai, bet nebuvo tikri, ką norėtų gyvenime veikti, tad išvyko savanoriauti, prieš pateikdami stojimo dokumentus, turėtų susitvarkyti ir dokumentus, liudijančius jų savanorišką veiklą, nes tai jiems stojant į aukštąsias mokyklas garantuos 0,25 taško prie stojamojo balo.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais stojantieji per LAMA BPO sistemą teikti stojimo dokumentus galės į visus ligšiol veikusius universitetus, nepriklausomai nuo to, ar pasirinktas universitetas ketina jungtis su kitais universitetais, ar ne, išskyrus Lietuvos edukologijos universitetą. Šio teisė priimti studentus jau sustabdyta. Nuo šių metų jaunuoliai, ketinę rinktis pedagogikos studijas LEU, galės rinktis edukologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, prie kurio ir buvo prijungta sostinės mokytojų kalvė.
O štai stojantieji į Aleksandro Stulginskio universitetą, kuris jungiasi su VDU, galės ir toliau teikti stojimo paraiškas į ASU; stosiantieji į Šiaulių universitetą, kuris turėtų tapti Vilniaus universiteto filialu, galės teikti dokumentus į ŠU; stojantieji į kitus universitetus, kaip antai Lietuvos sporto, kuris priešinasi jungimuisi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, ar Mykolo Romerio universitetą (kurio jungimosi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu data dar nėra aiški), ir toliau pareiškinius stojimo dokumentus teiks į šiuos universitetus. Tiesa, kokio universiteto diplomus gaus besijungiančių universitetų alumnai, dar nėra aišku. Jei universitetams pavyks susijungti greitai, alumnai gaus jau naujo jungtinio universiteto bakalauro diplomą, jei ne, to paties, į kurį ir įstojo.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės