Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Statybos universitetams virto dideliu galvos skausmu

2022-05-19, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Šiuo metu net kelios Lietuvos aukštosios mokyklos vykdo stambius statybų projektus ir dauguma susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Pastaraisiais mėnesiais sparčiai brangsta statybinės medžiagos, o kartu ir statybų darbai, tad jau aišku, kad anksčiau suderėtomis kainomis pradėti universitetų objektai užbaigti nebus.

Tarkime, Vilnius TECH šiuo metu statosi Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų ir mokomuosius korpusus. Tai stambus – daugiau nei 30 mln. eurų – projektas. „Pusė šios sumos gauta iš Europos Sąjungos fondų, o ten taisyklės griežtos. Pastatai, kuriems statyti ir įrengti panaudojamos ES lėšos, privalo būti užbaigti ir priduoti, nes to nepadarius lėšas tektų grąžinti. Bet kaip tai padaryti, kai dėl pasaulyje ir rinkoje susiklosčiusių aplinkybių viskas stipriai pabrango ir statyboms užbaigti ima stigti lėšų“, – nuogąstauja universiteto Vilnius TECH rektorius Romualdas Kliukas.

Šiuos naujus pastatus privaloma užbaigti dar ir dėl to, kad senieji fakultetų pastatai miesto centre (Naugarduko ir J. Basanavičiaus gatvėse) jau parduoti ir iš jų netrukus teks išsikelti.

Šis universitetas džiaugiasi nebent tuo, kad didieji statybų darbai jau atlikti, tačiau, norint viską užbaigti, jau dabar aišku, kad statybos kainuos 3–4 mln. Eur daugiau, nei buvo planuota. Tuos pinigus iš kažkur reikės paimti. Ir čia alternatyvų nėra daug, tik trys: prašyti pabrangimą kompensuoti Vyriausybės (tačiau, žinant visas šio pavasario aplinkybes, jau dabar aišku, kad tai beveik nerealu, nes prašančiųjų stovi ilga eilė ir ministerijos net pažadų nebedalina). Kita alternatyva – imti paskolą iš banko, bet universiteto bendruomenei tai būtų didelė našta. Na, o trečia galimybė – esmingai perskirstyti savo poreikius ir išlaidas, nes už parduotus senus fakultetų pastatus gautus pinigus planuota paskirstyti ne tik naujoms statyboms, bet ir naujai mokslo įrangai įsigyti, bet atrodo, kad didžiulę sumą tam atidėtų lėšų teks pervesti tiesiog statyboms užbaigti. Tai universitetui didelis praradimas. Labai įsitempęs universitetas laboratorinį korpusą planuoja užbaigti gal net šiemet, o auditorijų korpuso statybų užbaigimas nusikelia į neapibrėžtą ateitį.

Stambūs statybų projektai – dabar ypač didelis galvos skausmas visiems: tiek užsakovams, tiek finansuotojams, tiek statybų bendrovėms. Labai sunku tartis, kai metalas per kelias savaites pabrangsta dvigubai“, – teigia Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka. Šis universitetas savo studentų miestelyje dabar statosi naują laboratorijų centrą. Džiaugiamasi, kad du trečdaliai statybos darbų jau atlikta. Bet dėl likusio trečdalio nemažai klaustukų.

O štai Vytauto Didžiojo universitetas šiuo metu statosi naują Švietimo akademijos pastatą, taip pat priestatą V. Putvinskio gatvėje ir dar atlieka stambią Agroinovacijų centro rekonstrukciją.

Gerai, kad pradėjome anksčiau ir stambiųjų statybos darbų dalis jau užbaigta, bet vis tiek labai nelengva, – neslepia Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. – Ypač daug nerimo turime dėl laboratorinio korpuso statybos VDU Žemės ūkio akademijoje, mat jam neseniai dar tik statybos leidimą gavome. Statybų sektoriuje matome daug desperacijos: kainos kyla nesuvokiamu greičiu, statybų bendrovės spaudžia arba nutraukinėja sutartis. Joms geriau susimokėti baudas ir nutraukti sutartis, o jau naujos pasirašomos daug didesnėmis kainomis. Dabar labai nepalankus metas ką nors statytis. Ir blogiausia, kad visa toji finansinė našta krenta užsakovams, šiuo atveju universitetams, ant pečių.“

Didelį nerimą dėl naujų statybų jaučia ir Vilniaus universitetas, nes pernai rudenį Santaros slėnyje pradėjo 47,1 mln. eurų vertės, 19 tūkst. kv. m dydžio Medicinos fakulteto Mokslo centro statybas. Vilniaus universitetui labai pakenkė, kad dvejus metus statybų kompanijos bylinėjosi dėl projekto. „Simbolinę kapsulę įkasėme tik 2021 m. gruodžio 3 d. Taigi dabartinį statybų pabrangimą jaučiame ypač stipriai. Tačiau reikšmingai padidėjusių statybų išlaidų negalime prisiimti vien tik mes, universitetas (nes ir taip šiam projektui ėmėme paskolą), ar vien tik statybų kompanija, tad kreipiamės į pagrindinį projekto finansuotoją valstybę, kad statybų pabrangimą kompensuotų bent iš dalies“, – kalba Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Dar didesniu galvos skausmu statybos yra tapusios Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, nes ji statosi visą Studijų miestelį (Olandų gatvėje). Ir šios statybos taip pat prasidėjo visai neseniai. Taičiau dėl pokyčių statybų rinkoje, LMTA jau sumažino šiuo metu įgyvendinamo projekto apimtis ir vietoje planuotų pastatyti pirmų trijų pastatų, t. y. Teatro ir kino fakulteto, Mažojo bloko ir Muzikos fakulteto, stato tik du pastatus.

Beje, finansinės bėdos paprastai po vieną nevaikšto, joms būdinga dėtis į krūvą. Ir aukštosios mokyklos ne išimtis. Paaiškėjo, kad, užgriuvus finansiniams sunkumams dėl statybų, prisidėjo dar ir stipriai išaugusi našta už komunalinius patarnavimus. Kitaip tariant, dėl pabrangusios elektros ir šildymo. Ypač tai kirto Vilniuje esantiems universitetams ir kolegijoms, kur šildymas brango labiausiai. Tarkime, jeigu anksčiau Vilnius TECH už šildymą mokėdavo 40 tūkst. eurų per mėnesį, po pabrangimo – jau 180 tūkst. Eur. O elektra universitetui per mėnesį pabrango beveik 15 tūkst. eurų. Taigi praradimų sumos jau tikrai gąsdinančios.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai