Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Švietimo srityje anglai mokosi iš estų, o ne iš mūsų

12.02 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Ant šviesiai nudažytų Estijos Viimsi gimnazijos sienų vaizduojamas iš kokono besiritantis drugelis. Šis naujai gimstantis padarėlis – tai estų mokiniai, nueinantys visą mokymosi kelią.

Kita vertus, toks paveikslas atspindi ir pačią Estiją – mažytę šalį, išnirusią iš sovietų imperijos šešėlio, atsisakiusią praeities bagažo ir iš naujo sukūrusią save, kad sublizgėtų moderniame pasaulyje.

Taip savo redakcijos vedamąjį pradeda 236 metų istoriją skaičiuojantis ir per 700 tūkst. skaitytojų turintis britų laikraštis „The Times“. Šio laikraščio skiltininkė ir žurnalistė Rachel Sylvester primena, kad Estijos švietimo sistema, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rengiamo tarptautinio moksleivių pasiekimų patikrinimo PISA tyrimo duomenimis, yra viena geriausių Europoje, jei ne visame išsivysčiusiame pasaulyje. Todėl Rachel apsilankė šioje mažoje Baltijos šalyje, kad sužinotų, kas joje daroma teisingai ir ko iš jos galėtų pasimokyti Jungtinė Karalystė ir jos švietimo sistema.

Taigi kokias išvadas daro aptariamas laikraštis? Iš tikrųjų Estijos pavyzdys – ne vien iliustracija puikios švietimo sistemos, kurioje taikomos aukštosios technologijos. Tai tiesiog ryški siekiamybė, o kartu ir paskatinimas pandemijos bei „Brexito“ nualintai Jungtinei Karalystei susipurtyti, pažvelgti toliau savo sienų ir pasisemti patirties iš tų, kurie labiau pažengę ir kuriems sekasi geriau.

Vis daugėja vertinimų, kad Anglijos švietimo sistema viena labiausiai atgyvenusių, taip pat ir pernelyg dažnai besigręžiojanti į praeities laikus. Tai puikiai iliustruoja šiemet pasirodęs siūlymas grąžinti lotynų kalbą į valstybines šalies mokyklas. Tačiau pagal įvairius mokinių akademinius pasiekimus Jungtinė Karalystė tėra visiška vidutinybė.

Na, o Estijos sėkmę, regis, lėmė keli aspektai: pasiryžimas visiškai atsisakyti sovietinių taisyklių atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos 1991-aisiais, taip pat maksimalus technologinis atsinaujinimas, naujausi įrankiai bei inovacijos, taikomi švietime, na ir verslumo bei antreprenerystės diegimas. Technologijos tiesiog tapo neatsiejama dalimi jaunos šalies, pasivadinusios „e. Estija“ ir turinčios daugiausia vienam gyventojui tenkančių startuolių visame žemyne.

Mokyklinio amžiaus vaikai Estijoje neturi atskirų pamokų informacinėms technologijoms ar programinei įrangai taikyti – šie dalykai yra integruoti į visą mokymosi procesą. Tarkime, geografijos ar chemijos pamokos gali vykti pasitelkus virtualiosios realybės įrankius. Vos septynerių sulaukę vaikai jau studijuoja robotus ir jų programavimą... bet ne vien tai, tuo pat metu jie mokosi ir skaityti, ir rašyti. Muzika, menai ir sportas taip pat įtraukti į jaunųjų estų pamokų tvarkaraščius, o tokios sąvokos kaip „papildoma veikla“ tiesiog nėra.

Pačios mokyklos tvarkosi autonomiškai, taip atliepdamos savo deklaruojamą antreprenerystės dvasią, o kartu ir kritiškai žvelgdamos į centralizuotu valdymu pasižymėjusius sovietinius laikus. Egzaminų jose nėra daug. Sistema kur kas reikšmingesniais dalykais laiko gebėjimą spręsti problemas, kritinį mąstymą, akcentuoja vertybes, pilietiškumą, verslumą, skaitmeninius įgūdžius – visas šias savybes darbdaviai nuolat pabrėžia samdydami būsimus darbuotojus.

O bene svarbiausia Estijos pamoka – čia atsisakyta švietimą paversti politiniu „futbolo kamuoliu“. Šios valstybės nacionalinė švietimo strategija yra parengta iki pat 2035 metų ir tai padaryta remiantis geriausiomis tarptautinėmis praktikomis bei moksliniais tyrimais.

„The Times“ daro išvadą, kad tokie susitarimai yra utopija progresyviųjų ir tradicionalistų tarpusavio karų sudraskytai Anglijos švietimo sistemai.

Vos tik pastebima, kad Jungtinės Karalystės moksleivių pasiekimai ima šlubuoti, tuoj pat imama suokti, jog išgelbėti čia gali tik grįžimas prie seno tipo mokymo sistemų ir standartų. Arba idealizuojami griežtieji Azijos šalių modeliai ir teigiama, jog „importuoti“ derėtų būtent juos.

„Matyt, kad Jungtinė Karalystė turėtų žvelgti toliau savo sienų ir gręžtis į tuos, kurie moka geriau, ir mokytis iš jų. Ir tai taikytina ne vien švietimui, bet ir bet kuriai kitai sričiai, kurioje tik pastebimas regresas“, – užbaigia „The Times“.

„Man tikrai norisi pasidžiaugti dėl pusbrolių estų, – teigia VšĮ „Baltoscandia Media“ vadovas Ruslanas Iržikevičius. – Juk britai savo švietimo sistemą laiko viena geriausių, bet vis tiek mano, kad iš estų reikia mokytis. Tačiau kartu man ir liūdna dėl mūsų. Juk ir mes galėjome būti kaip estai. Tad gal metas pagaliau nustoti riesti nosį ir pradėti siųsti ekspertų delegacijas į šiaurę. Ir, kaip čia pasakius, mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis... iš estų.“

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai