Švietimo valdininkų abejingumo pasekmės
73 proc. apklaustų Lietuvos gimnazijų direktorių pasakė „NE“ valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos nukėlimui. Ir šįkart sutapo gimnazijų direktorių, mokytojų, profsąjungų ir abiturientų daugumos nuomonė. Visų jų vertinimu, atidėti brandos egzaminų sesijos nereikia, nes tie, kurie nesimokė dvylika metų, nesimokys ir per papildomas dvi savaites. Juolab, kad mokytojai negalės skirti viso laiko tik abiturientams, nes iki birželio vidurio jie mokys ir visų kitų klasių mokinius. Tad dvyliktokai galės turėti tik tiek konsultacijų, kiek turi kiekvieno dalyko, kurio mokosi A lygiu, savaitinių pamokų; išvertus į skaičių kalbą, tie, kurie laikys valstybinį egzaminą, per 2 savaites galėtų turėti nuo 4 iki 6 istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, IT arba geografijos pamokų, o anglų kalbos, lietuvių ir matematikos 8 arba 10 pamokų per dvi savaites. Ar tiek pamokų kažką esmingai pakeistų, jei iki šiol nesimokei? Tikriausiai ne.
Beje, mokyklos ir šiandien dvyliktokams siūlo konsultacijas, bet nemotyvuotieji arba neketinantys laikyti valstybinių egzaminų, jose nedalyvauja.
O tie, kurie kantriai mokėsi, gali ir perdegti dėl egzaminų laukimo bei dėl streso. Gi gabūs, bet kilę iš skurdesnių šeimų vaikai nori kuo greičiau išlaikyti egzaminus dar ir dėl to, kad galėtų užsidirbti studijoms. Nukėlus sesiją tokios galimybės sumažėja, nes retas darbdavys priima trumpesniam laikui nei du mėnesiai.
Bet sprendimų priėmėjai šito neišgirdo. Nusvėrė Nacionalinės švietimo agentūros vadovybės siūlymai nukelti sesijos pradžią dviems mėnesiams: iš balandžio į birželį. Esą svarbesnė mažumos, (iš žemo socialinio ekonominio konteksto) kuri neturėjo motyvacijos mokytis nuotoliniu būdu, ateitis.
Rūpestis pažeidžiamiausiais yra neginčytinas argumentas. Tik, pavėluotas. Tai reikėjo daryti vėliausiai po dešimtos klasės išlaikytų PUPP. Jau tada buvo matyti katastrofa. Dabar tikėtis, kad stebuklas įvyks per 2 savaites, yra naivu.
Antra vertus, didžiuma abiturientų (dėl kurių esą ir buvo atidėta egzaminų sesija) net neketina laikyti jokių valstybinių brandos egzaminų. Remiantis pačios NŠA duomenimis, tokių abiturientų yra apie 9400, o tai yra daugiau nei trečdalis visų dvyliktokų. Beje, brandos atestatui gauti valstybiniai egzaminai ir nėra reikalingi. Užtenka išlaikyti tik 2 mokyklinius egzaminus. Šiemet mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 9352 abiturientai, o antrąjį mokyklinį laikys – 9479 dvyliktokai. Daugiausia mokinių, kuriems reikalingas tik atestatas, rinkosi laikyti technologijų egzaminą. Tokių yra net 6600. O, kad šį egzaminą išlaikytum, reikia sukalti pavyzdžiui, taburetę ir aprašius darbą nusiųsti savo mokyklos mokytojams.
Dar vienas argumentas, kodėl sesija buvo nukelta, tai - dėl pandemijos. Šitai irgi neginčytina, nes sunkiai prognozuojama. Tik priminsiu, kad dar neseniai buvo žadama visus abiturientus ir jų pedagogus paskiepyti, kad nereikėtų nukelti sesijos. Bet šitas pažadas jau pamirštas.
O kaip nukelta sesija atsilieps pedagogams? Mokytojai, kurie yra ir VBE vertintojai, ir vėl neteks apie pusės atostogų. Pavyzdžiui, pernai dalis mokytojų, atostogavo tik po 20 dienų. Apie tai, kokie mokytojai yra pervargę dėl karantino ir nuotolinių pamokų ir, kaip suprastėjusi jų savijauta gali papasakoti bet kuris gimnazijos direktorius. Bet šitas argumentas švietimo valdininkijai irgi nepasirodė rimtas.
Na, ir abiturientai taip pat jaučiasi, kad juos vertina kaip tinginius, kurie visus metus tik gulinėjo ir nesimokė.
O štai geriausių mokyklų mokiniai, kurie kasmet rinkdavosi studijas geriausiuose užsienio šalių universitetuose (o tokių jaunuolių kasmet būna apie 2 tūkst.) dėl nukeltos sesijos vargiai beįstos į geriausius užsienio šalių universitetus. Mat, nors VBE sesija baigsis liepos 2 d., egzaminų rezultatus abiturientai sužinos ir atestatus gaus tik apie rugpjūčio 7 d.
Tuo tarpu dauguma Europos šalių universitetų reikalauja stojantiesiems pateikti mokyklų baigimo atestatus iki liepos 15 d. arba liepos 30 d.
Ir, beje, į šį terminą telpa visos Europos šalys, išskyrus Lietuvą.
Tarkime, pas mūsų kaimynus latvius brandos egzaminų sesija prasidėjo panašiu laiku, kaip kad šiemet prasidės Lietuvoje, tai yra birželio 2 d. ir tęsėsi iki liepos 7 d., o papildoma sesija vyko nuo liepos 9 d. iki liepos 30 d.
Bet jau liepos 17 d. visi Latvijos abiturientai, kurie išlaikė egzaminus pagrindinės sesijos metu, ne tik, kad žinojo savo valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir turėjo savo rankose brandos atestatus. Kitaip tariant, Latvijos abiturientai rezultatus žino ir atestatus turi praėjus nuo paskutinio egzamino vos 10-čiai dienų.
Lietuvos abiturientai, kaip ne technologijų, o „balanos gadynėje“, savo rezultatus sužinos ir atestatus gaus nuo paskutinio valstybinio egzamino praėjus bemaž 40-čiai dienų.
Tad ką darys abiturientai, norintys studijuoti svetur, bet negavę atestatų liepą?
Jie, kaip ir pernai, stos į Lietuvos universitetus, bet pasimokę vos keletą mėnesių, juos mes prieš pat pirmosios sesijos pabaigą, kad nereikėtų grąžinti pinigų valstybei ir vėl stos į užsienį per vadinamą Žiemos priėmimą. O įstoję į užsienį, paliks (dažniausiai valstybės finansuojamas) studijų vietas, į kurias būtų galėję įstoti kiti gabūs jaunuoliai. Beje, pernai taip pasielgė apie 550 abiturientų.
Bet ši situacija dėl vėlyvo brandos atestatų išdavimo tęsiasi keliolika metų, tačiau švietimo valdininkija yra kurčia ir abejinga.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės