Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tai, kas įprasta Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje – neįmanoma

2020-11-10, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Palyginti su užsienio šalimis, Lietuvos mokyklos, kaip ir visa Lietuvos švietimo sistema, yra labai neskaidrios, neviešos ir uždaros. O pabandžius tą paslapčių skraistę kiek praskleisti, visada kyla daug pykčio. Dauguma mūsų mokyklų norėtų, kad jų niekas nejudintų, nepastebėtų ir leistų plaukti pasroviui. Visos jos teigia žinančios, kaip dirbti, nesvarbu, kad jų rezultatai skiriasi 5–7 kartus.

Apžvelkime keletą išsivysčiusių užsienio šalių. Tarkime, Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia kiekviena šeima sistemoje Schoolgrades gali susirasti bet kurią mokyklą savo valstijoje ar apskritai šalyje ir išsinagrinėti jos darbo rezultatus pagal įvairius parametrus (bet, žinoma, pagal griežtą bendrą standartą). Tiek pagal mokyklos mokinių matematikos pasiekimus, skaitymo įgūdžius, tiek kaip mokykla atrodo tarp visų regiono mokyklų, taip pat visos šalies kontekste. Negana to, visos mokyklos sureitinguotos pagal lygius nuo geriausios (A) iki blogiausios (F), ir viskas skelbiama viešai.

Lietuvoje taip pat atliekama daugybė įvairiausių mokinių pasiekimų patikrinimų. Kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pas mus taip pat matuojami antrokų, ketvirtokų, šeštokų ir aštuntokų matematikos, skaitymo, taip pat ir rašymo, net pasaulio pažinimo bei socialinių mokslų pasiekimai. Patikrinimų rezultatai atiduodami pačioms mokykloms, bet pusė švietimo įstaigų juos viešina, o kita pusė – slepia po devyniais užraktais. Taigi bendro vaizdo nesimato.

Keliaukime į kitą valstybę – Nyderlandus. Šioje šalyje pati Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija paskelbė, kad 248 mokyklos save gali vadinti puikiomis (Excellent). Jos išrinktos atsižvelgus į Švietimo inspekcijos patikrinimų rezultatus. Tvirtinama, kad jose mokymo kokybė puiki, o mokymo būdai novatoriški, motyvuojantys ir įkvepiantys. Negana to, Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija visas tas 248 gerąsias mokyklas dar ir paskelbė viešai, taip pat pridūrė besididžiuojanti žmonėmis, kuriančiais puikias mokyklas.

Lietuvoje tai būtų neįmanoma. Nes įsivaizduojama, kad paskelbus gerąsias mokyklas įsižeis prastosios. O tai jau būtų siaubinga.

Ypač mums verta panagrinėti Jungtinės Karalystės patirtį. Iš tikro viešumas čia tiesiog pribloškiantis ir Lietuvos klerkams tikriausiai net sunkiai suprantamas. Šioje valstybėje yra dešimtys tūkstančių mokyklų. Vien valstybinių – per 30 tūkstančių. Atrodytų, iš kur žinoti, kurios jų geros, o kurios prastos. Tačiau, pasirodo, šeimos visą informaciją gauna ant padėkliuko. Ir ne iš bet ko, o iš valstybinės institucijos. Taigi Jungtinėje Karalystėje veikia tarnyba Ofsted. Paprasčiau tariant, tai švietimo inspekcija ir ji tikrina visas be išimties valstybines švietimo įstaigas. Šioje tarnyboje dirba per 1300 specialistų. Jos metinis biudžetas – per 168 mln. svarų. Visas mokyklas ji išnarsto po kaulelį. Visą surinktą informaciją ne nukiša kažkur į stalčius, ne atiduoda pačioms mokykloms, o skelbia viešai. Negana to, Ofsted mokyklas netgi palygina ir, kas mums visiškai netikėta, visas suskirsto į puikias, geras, patenkinamas / reikalaujančias tobulinimo ir prastas / nepatenkinamas.

Mokyklą savo vaikui parinkti bandantys tėvai mato kalnus duomenų ir informacijos. Beje, kritiškos. Paprasčiau tariant, apie kiekvieną mokyklą pateikiama išsami ataskaita, įskaitant jos privalumus ir trūkumus. Ir ne tik kaip vaikai išmokomi matematikos, skaitymo, rašymo ar kitų disciplinų, bet ir tai, ar mokyklos lygis kyla, ar krenta, ar joje taikomi inovatyvūs mokymo metodai, ar vaikams siūloma daug būrelių, ar mokiniai pagal savo gebėjimus daro didelę pažangą, ar mokykloje aukštas vadybos lygis, ar tai saugi mokykla, ar joje išplitusios patyčios, netgi tai, ar vaikai ir tėvai didžiuojasi savo mokykla ir ar joje sudaromos sąlygos tobulėti dvasinėje, moralinėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse. Kiekviena mokykla parodoma įvairiausiais pjūviais. Visiškai nebijoma tiesmukų žodžių: jeigu mokykla gera, ji giriama tiesiai šviesiai. Štai konkretus pavyzdys: The Adelaide School yra įkvepianti mokykla. Tėvai ja pasitiki ir iš širdies ją giria, o mokiniai noriai į ją eina, nes mokymo kokybė čia puiki, o aplinka demokratiška.

Gali susidaryti įspūdis, kad jeigu apie visas mokyklas Ofsted ekspertai rašo tiek daug pagyrų, tai kokia iš to nauda. Tačiau taip atsiliepiama tik apie puikias mokyklas. Apie prastas tikrai ne. Tiesą sakant, parašoma netgi labai bjauriai. Ir vėl pateiksime keletą pavyzdžių. Štai keletas sakinių iš Harrop Fold School ataskaitos: „Ši mokykla veda mokinius į nesėkmę; mokinių apsauga nėra tinkama; akademinis mokinių progresas šioje mokykloje yra nepriimtinai silpnas; mokytojų lūkesčiai per maži, jie nekreipia dėmesio į mokinių poreikius; mokyklos kultūra neskatina mokinių elgtis gerai; tėvai tvirtina, kad mokykloje išplitusios patyčios, o bene didžiausia problema čia itin prastas pamokų lankymas.“

Arba kitas pavyzdys – duomenys iš Northfield School ataskaitos: „Mokiniai pamokas šioje mokykloje lanko labai prastai; mokyklos apsauga yra neveiksminga ir saugumas neužtikrinamas; ugdymo programa ir pažadai neatitinka mokinių švietimo tikslų; dalis darbuotojų neturi tinkamo pasirengimo, daugelis jų negeba dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais; mokiniams suteikiamos nevienodos galimybės mokytis sėkmingai; mokykla turi finansinių skolų.“

Ir taip kritiškai aprašytos ne viena kita, o per 450 Jungtinės Karalystės mokyklų. Tiesa, jos ne tik kritikuojamos, bet pateikiama ir daug rekomendacijų, ką ir kaip keisti. Beje, tikrinama ir kaip vėliau mokyklos keičiasi.

Trumpam grįžkime į Lietuvą. Tai, ką daro ir kaip mokyklas vertina Jungtinės Karalystės valstybinė tarnyba Ofsted, mūsų šalyje ne tik kad neįmanoma, bet stačiai pasibaisėtina. Net įsivaizduoti sunku, koks riksmas kiltų, jei kažkas (juolab valstybės institucija) parašytų išvadą, kad viena ar kita Lietuvos mokykla yra nesaugi, kad veda mokinius į nesėkmę, kad joje išplitusios patyčios ar darbuotojams stinga kvalifikacijos. Bet juk dalyje Lietuvos mokyklų taip ir yra.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai