Testai ir egzaminai – į elektroninę erdvę
Po ilgų svarstymų ir dvejonių jau ir mūsų šalies mokyklose testai ir egzaminai pradedami kelti į elektroninę erdvę. „Informacinės technologijos ateina ne tik į egzaminų vertinimo, bet jau ir į jų vykdymo procesą. 2018 m. išbandytas elektroninis pasiekimų patikrinimo vykdymas – II gimnazijos klasės mokiniams pasiūlyta atlikti integruotų gamtos mokslų ir socialinių mokslų testus. Maloniai nustebino tai, kad daugiau kaip 8 tūkst. mokinių per trumpą laiką buvo užregistruoti laikyti elektroninius testus ir sėkmingai juos atliko. Šis entuziazmas skatina šiais metais skirtingų klasių mokiniams pasiūlyti dar daugiau testų, vykdomų elektroninėje erdvėje“, – teigia Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.
Priminsime, kad Lietuvos antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai atlieka Nacionalinių moksleivių pasiekimų patikrinimo testus. Taigi jau šių metų balandį aštuntokai dalį testų (matematikos ir skaitymo, kitaip vadinamo teksto supratimo) atliks prie kompiuterių. Ligi šiol atliekant šiuos testus buvo pastebimas gana aukštas nusirašinėjimo ir mokytojų pagalbos lygis, tad kai testus mokiniai atliks kompiuteriu ir kiekvienam bus parengtos skirtingos užduotys, nesąžiningumo turėtų sumažėti. Paprasčiausiai mokytojai, net ir norėdami užduotis atlikti už mokinius, nebespės. Kartu nebeliks ir jokių galimybių pačias užduotis nutekinti dar išvakarėse arba pailginti testų ar egzaminų atlikimo laiką.
Kaip tai atrodys? Tiesiog mokinys atsisės prie kompiuterio mokykloje, įves savo kodą ir gaus individualų testo variantą. Jį atlikęs, paspaus rodyklę „Siųsti“. Taigi visi atsakymai suplauks žaibiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad Estijoje ar Skandinavijos šalyse panašūs patikrinimo testai kompiuteriu atliekami jau keletą metų.
Tiesa, kai kam naujoji sistema gali labai nepatikti ir net siutinti, taigi bus sočiai suinteresuotų asmenų, kurie iš širdies gąsdins tiek mokinius, tiek tėvus ir tirštins spalvas dėl patiriamo streso. Kartu labai didelė tikimybė, kad, testuose iki minimumo sumažinus nesąžiningumo ir manipuliacijų veiksnį, kai kurių mokyklų rezultatai gali gerokai suprastėti ir jos iš prestižinių lygos gali nugarmėti į autsaiderių.
Na, o kalbant jau apie brandos egzaminus, aišku tai, kad 2020 m., kai mokyklos bus dar geriau aprūpintos kompiuteriais, jau ir pirmasis egzaminas vyks elektroninėje erdvėje. Labiausiai tikėtina, kad užsienio kalbos.
O štai 2021 m. jau dauguma brandos egzaminų (bent jau privalomieji, kuriuos laikys visi), taip pat testų, kartu ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys bus atliekamos kompiuteriu. Tai praktikuojama daugelyje valstybių, pradedant JAV ir baigiant Jungtine Karalyste ar Nyderlandais.
Žinoma, testų ir egzaminų kėlimas į elektroninę erdvę turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Geriausiai tai matyti iš tai jau išbandžiusių valstybių patirties. Pavyzdžiui, Danijoje jaunuoliams sudarytos, regis, fantastiškos galimybės: egzaminus jie laiko prie kompiuterių ir negana to kiekvienas kompiuteris turi interneto prieigą. Taigi abiturientai gali naudoti visus įmanomus ir internetu pasiekiamus šaltinius. Regis, tai tobula. Bet po egzaminų paaiškėjo ir viena didelė problema – didžiulis nusirašinėjimas. Nustatyta, kad daugybė egzaminuojamųjų (daugiau nei 15 proc.) internetą naudojo ne šaltinių ir literatūros paieškai, o tam, kad susisiektų su draugais, giminaičiais, mokytojais, korepetitoriais ir šie už egzaminuojamuosius išspręstų uždavinius ar atliktų užduotis. Tačiau kol kas danai nusprendė nieko nekeisti, nes esą jeigu suaugusieji daugybę problemų sprendžia naudodamiesi internetu, tai ir iš vaikų ar jaunuolių šios galimybės atimti nereikėtų (kai kam netgi atrodo, kad tai liudija jaunuolių išradingumą). Nes jeigu internetas būtų atjungtas, testų ir egzaminų kėlimas į elektroninę erdvę tebūtų pusinis arba tiesiog formalus žingsnis.
Tačiau kitos valstybės elgiasi kitaip: suomiai kompiuterius, su kuriais dirba egzaminuojamieji, nuo interneto vis dėlto atjungė. Tiesa, į serverius prikrovė kalnus įvairiausių šaltinių, duomenų bazių, literatūros, žodynų ir kt. Panašiai pasielgė ir austrai – jie taip pat neleidžia abiturientams naudotis internetu.
Dar kitos valstybės ieško būdų, kaip internetą palikti, bet užkirsti kelią juo susisiekti su gyvais pagalbininkais. Ir programuotojai jau yra sukūrę keletą tokių programų, be kita ko, leidžiančių kompiuteriui filmuoti ir patį egzaminuojamąjį, taip pat fiksuojančių ir kiek bei kokių pataisymų savo atsakymuose atliko egzaminuojamasis.
Kas šiuo metu labiausiai neramina Lietuvos egzaminų rengėjus? Paradoksalu, bet kompiuterinis mokinių neraštingumas. Nors, atrodo, mūsų vaikai tiesiog suaugę su technologijomis, tačiau, pasirodo, tai viso labo susiję tik su žaidimais ir pramogomis. Bent taip liudija skirtingi tarptautiniai tyrimai. O kai reikia atlikti užduotis, ieškotis informacijos, rašyti kompiuteriu ar juo labiau naudoti matematikos, chemijos ar fizikos formules, paaiškėja kad tas kompiuterinis raštingumas gana primityvus ir jau tikrai negilus. Todėl testus ir egzaminus keliant į elektroninę erdvę vaikai mokyklose turės būti rimčiau mokomi tikslingai dirbti kompiuteriu. Kol kas mokyklos tuo nebuvo suinteresuotos, bet kito kelio joms paprasčiausiai nebebus.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės