Universitetai labiausiai nerimauja dėl dabartinių abiturientų motyvacijos
Nuotolinio mokslo pasekmė: tikėtina, kad abiturientai egzaminus išlaikys kiek prasčiau, ir jau aišku, kad aukštųjų mokyklų ir profesinių mokyklų absolventų praktiniai įgūdžiai bei pasirengimas bus silpnesni nei ankstesnių laidų absolventų.
„Šių metų abiturientai, tikėtina, prastokai išlaikys jau ne tik matematikos, bet ir kitų dalykų egzaminus“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. Tokią išvadą rektorius daro ne tiesiog samprotaudamas, o iš VDU atlikto abiturientų tyrimo universiteto partnerinėse gimnazijose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis taip pat neabejoja, kad šiųmečiai abiturientai žinių iš gimnazijų atsineš mažiau, palyginti su pirmtakais. Vis dėlto, prorektoriaus žodžiais, motyvuoti, smalsūs jaunuoliai sugeba gan greitai kolegas prisivyti: „Tokias išvadas darome analizuodami patirtį. Mes kasmet sureitinguojame savo pirmakursius pagal jų išlaikytų VBE rezultatus, bet tie, kurie nori pasivyti, tie ir pasiveja.“
O štai Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka atkreipia dėmesį į abiturientų nuotaikas: „Viena vertus, visus valstybinius brandos egzaminus (VBE) pasirinko panašus skaičius abiturientų kaip ir ankstesniais metais. Kita vertus, abiturientų nuotaikos niūrios. Ir didžiausios įtakos egzaminų rezultatams gali turėti psichologiniai veiksniai.“
Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas akcentuoja, kad jam rūpestį kelia ne tiek patys egzaminų rezultatai, kiek abiturientų motyvacija. Mat po vienerių nuotolinio mokymosi metų dalis dvyliktokų gali būti perdegę, netekę ūpo rimtai studijuoti.
Nerimastingai kalba ir Vilnius TECH rektorius Alfonsas Daniūnas. „Universitetas nėra šiaip pastatas, pirmiausia tai yra studijų ir mokslo bendruomenė. Deja, šiųmečiai pirmakursiai beveik nepajuto bendrystės, nes nuo spalio prasidėjo nuotolinės paskaitos. Ir, deja, ne visi pirmakursiai pritapo. Kaip niekad iki šiol didžiulis pirmakursių nuošimtis studijas nutraukė arba sustabdė, iki galės grįžti į gyvas paskaitas“, – sako A. Daniūnas.
Panašų paveikslą piešia ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Vida Umbrasienė. Ji atkreipė dėmesį, kad daugybė akademijos studentų (ir, beje, ne tik pirmakursių) studijas sustabdė: „Jie argumentavo, kad iš studijų norėtų pasiimti viską, o ne tik dalį to, ką galima gauti mokantis nuotoliniu būdu.“
Aukštųjų mokyklų atstovai taip pat pastebi, kad dėl per karantiną sumenkusios motyvacijos padaugėjo jaunuolių (taip pat ir abiturientų), kurie mokymąsi iškeitė į lengvą trumpalaikį uždarbį, pvz.: vežioja maistą dviračiu, paspirtukais ar užsiima panašia smulkia verslo veikla. „Daliai jaunimo nė motais, kad tai tik trumpalaikis užsiėmimas, kad stabilią ateitį garantuoja tik rimtas mokymasis. Ir kuo ilgiau vyresnių klasių mokiniai bus palikti vieni namuose, tuo labiau daugės manančiųjų, kad gal neverta studijuoti, kad verčiau emigruoti ir dirbti svetur arba tiesiog imti laisvus metus (gap year). Deja, ankstesnių metų patirtis rodo, kad retas jaunuolis per tuos metus sugalvoja, ką norėtų veikti, ir vėliau dauguma jų tą laiką įvardija kaip beviltiškai iššvaistytą“, – apgailestauja A. Daniūnas.
Na, o kalbant apie būsimuosius mokslo metus, kurie turėtų prasidėti rugsėjo pirmąją, visų kalbintų universitetų vadovai dėlioja vienokius ar kitokius naujų mokslo metų scenarijus. Pagal scenarijų A visi studentai ir dėstytojai grįš į auditorijas ir tik galbūt kai kurios „srautinės“ teorinės paskaitos tiek bakalaurantams, tiek magistrantams bus dėstomos nuotoliniu būdu.
Tiesa, greičiausiai į auditorijas galės grįžti tik tie studentai ir dėstytojai, kurie bus pasiskiepiję, arba jiems patiems kas dešimt dienų teks atlikti COVID-19 testus.
Kai kurie universitetai, kaip antai VDU, svarsto, kad mokytis į auditorijas grįš visi pirmakursiai, o vyresnių kursų studentų skaičius auditorijose (jei susirgimų nemažės) bus ribojamas. „Didžiosiose auditorijose gyvai dalyvauti galėtų apie 50 pasiskiepijusių studentų, galbūt jie galėtų keistis kas antrą savaitę, o kiti stebėtų paskaitas iš namų. Šiuo metu mūsų universitetas įsigyja specialių kokybiškų filmavimo kamerų ir ruošiasi paskaitų transliacijoms daliai studentų iš auditorijų“, – dalijosi J. Augutis.
O štai anot Vilnius TECH rektoriaus A. Daniūno, magistrantams, kurie paprastai jau dirba ir dėl to prasčiau lanko paskaitas, didžioji dalis paskaitų vyks tik nuotoliniu būdu. Mat tuomet dalyvaujama be problemų.
Pagal B scenarijų (jei COVID-19 atmainos toliau sparčiai mutuotų ir plistų) į auditorijas grįžtų tik pirmakursiai bakalaurantai, o visi vyresnių kursų studentai mokytųsi nuotoliniu būdu. Tų studijų krypčių studentai, kurių studijoms būtinas darbas laboratorijose (pvz.: būsimi gydytojai, biochemikai, biotechnologai, inžinieriai, projektuotojai ir pan.), ir toliau mokytųsi ir praktikuotųsi laboratorijose mažomis grupelėmis, o teorinių paskaitų klausytųsi per nuotolį.
Toliau scenarijus C. Pagal jį nuotolinės studijos ir toliau būtų tęsiamos visų kursų studentams. Vis dėlto kalbintų universitetų atstovai viliasi, kad šis scenarijus galbūt jau nebegrės, nes didžiuma žmonių iki rudens bus paskiepyti ir tai suformuos vadinamąjį kolektyvinį imunitetą.
Tiesa, kaip pažymi J. Augutis, kad ir koks būtų kitų mokslo metų studijų scenarijus, veikiausiai keletą metų mums dar teks palaukti, kol universitetuose grįšime prie įprasto šurmulio. Nes, nepaisant skiepijimo apimčių, bendraujant ir toliau teks laikytis visų saugumo priemonių.
Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės