Užsienio universitetai ypatingai stengiasi, kad kuo daugiau studentų sugrįžtų į auditorijas
Daugelis pasaulio universitetų ir naujiems mokslo metams rengiasi turėdami tris scenarijus: A – visi pasiskiepiję studentai galės grįžti į auditorijas studijuoti gyvai; B – studijos vyks mišriu būdu, tai yra į auditorijas arba laboratorijas mažomis grupelėmis galės susirinkti tik pasiskiepiję pirmakursiai, taip pat studentai tų studijų programų, kurioms būtinas darbas laboratorijose, o visi kiti studijuos nuotoliniu būdu; C – studijos visiems vyks nuotoliniu būdu.
Vis dėlto didžiuma šalių tikisi, kad iki vasaros pabaigos pavyks paskiepyti absoliučią daugumą žmonių, tad susiformuos kolektyvinis imunitetas ir į auditorijas galės grįžti visi. Ir nors virusas nedings, jis ims pamažėle išsikvėpti ir nebekels tokios grėsmės kaip pirmą šių metų pusmetį arba pernai.
Iš tiesų jau šių metų balandį Jungtinės Karalystės (JK) universitetai, į kuriuos šiemet vis dar regėtas jaunuolių iš Lietuvos antplūdis, siuntė gana optimistinę žinią: rugsėjį jie vėl lauksią studentų auditorijose. Kitos lietuvių pamėgtos studijų šalys: Nyderlandai ir Danija, gyventojus skiepija taip pat gana sparčiai. Vokietija iki rudens irgi vakcinuos didžiumą gyventojų. Taigi, tikėtina, netrukus vėl bus galima laisviau keliauti ir grįžti į auditorijas.
Tačiau tie ketinantieji studijuoti svetur, kurie iki rudens nepasiskiepys, gali turėti bėdų. Tikėtina, tokiais atvejais teks periodiškai atlikti testus ir už juos susimokėti.
„Metai tikrai bus lengvesni, nors visiškai į 2019-ųjų situaciją dar ir negrįšime“, – sutinka „Studijos ir karjera“ vadovė Žaneta Savickienė.
Kaip aiškėja, šalys, kuriose reikalingos studijų vizos, žūtbūt stengsis, kad nuo rudens studentai grįžtų į auditorijas, o ne sėdėtų prie ekranų. Mat, tarkime, norintieji studijuoti JAV turi gauti vizą, bet tam, kad jiems būtų išduota viza, jie turi turėti nuo 10 iki 20 proc. gyvų paskaitų. Jei vyksta tik nuotolinės paskaitos, užsienio studentas negali gauti įvažiavimo į JAV vizos.
Svarbu žinoti ir dar vieną niuansą: kai kurie užsienio šalių universitetai po praėjusių metų priėmimo „atlaisvinimų“, šiemet stojantiesiems bus griežtesni. Mat pernai dėl karantino ribojimų ne viena šalis baigiamųjų egzaminų atsisakė, o universitetai sutiko priimti stojančiuosius pagal mokyklinius pažymius.
Deja, paaiškėjo, kad ne visi priimtieji buvo pajėgūs studijuoti. Taigi kai kurios šalys šiemet įveda net ir papildomų egzaminų. Pavyzdžiui, Danijos universitetai rimtai egzaminuos stojančiuosius į inžineriją, nes pernai buvo ženklus šios krypties pirmakursių nubyrėjimas.
Be to, pirmakursių nubyrėjimas ir aukštesnių kursų studentų studijų pristabdymas, iki bus galima grįžti į auditorijas, neleido universitetams mažinti studijų įmokų. Studentai tikėjosi, kad jeigu jie mokosi iš namų nuotoliniu būdu, tai jiems turi mažėti studijų mokesčiai. Bet jie nesumažėjo, nes universitetų išlaidos išaugo. Aukštosios mokyklos turėjo įsigyti kur kas daugiau technikos ir organizuoti daugiau mažų grupelių laboratorijose. Taigi, dėstytojams darbo krūvis padidėjo, tad universitetai turėjo skirti daugiau lėšų jų darbui apmokėti.
O štai JK studentai buvo pasipiktinę dar ir tuo, kad nors ir negyveno bendrabučiuose, jų valdytojai negrąžino jiems iš anksto sumokėtų įmokų už gyvenimą bendrabutyje.
Kad šiemet kiltų kuo mažiau panašių ginčų, daugelis universitetų žūtbūtinai stengsis susigrąžinti studentus į auditorijas.
Lietuvos abiturientams šiais metais stoti į užsienio universitetus trukdo tai, kad iš balandžio į birželį buvo nukelta valstybinių brandos egzaminų sesija. Ji baigsis tik liepos 2 d., o rezultatus abiturientai sužinos tik liepos 23 d. (penktadienį).
Tačiau dauguma tiek Europos, tiek kitų šalių aukštųjų mokyklų iš stojančiųjų reikalauja dokumentus pateikti iki liepos 15 d. arba liepos 31 d.
Pernai užklupusi pandemija visiems buvo netikėta, visi buvo nepasiruošę, tad dauguma šalių priėmimą atidėjo. Bet atidėjo tikrai ne dėl mūsų, ne dėl Lietuvos, o dėl savęs, bet pasisekė ir mums. O šiemet pandeminiam priėmimui visi yra pasirengę ir nieko nekeis.
Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės