Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl Estija už ginklus Ukrainai prašė tokios didelės kompensacijos iš ES?

2023-03-29, Trečiadienis 17:05
Jonė Sąlygaitė

Talinas į Ukrainą siunčia seną ginkluotę, o ją įvertina kaip naują ir prašo didesnės kompensacijos iš Europos Sąjungos taikos priemonių fondo. Pasak leidinio „Politico“, taip elgiasi ir Lietuva bei kelios kitos šalys. Visgi, vertinant realiais skaičiais, Estija itin išsiskiria. Šalis pateikė paraišką dėl daugiau nei 160 mln. eurų už naujus ginklus, kai tuo metu Lietuva prašė 5 kartus mažesnės sumos. Tokia situacija paskatino Europos Parlamentą svarstyti, kad metas stiprinti taisykles, kurios užtikrintų tolygų finansavimą visoms valstybėms. Šiuo metu nėra aiškios metodikos, kaip narės turėtų apskaičiuoti Ukrainai siunčiamos įrangos kainą. Ar normalu, kad Estija, panašiai kaip ir Lietuva, už senus ginklus prašo kompensacijų kaip už naujus? Kodėl kompensacijų dydžiais Estija taip išsiskyrė? Kaip Europos Parlamentas sieks užtikrinti, kad visos šalys gautų vienodą finansavimą, o tokie įvykiai nepasikartotų? Klausiame europarlamentarės Rasos Juknevičienės.

Antroji laidos dalis. Abiturientai laikė bandomąjį matematikos egzaminą, kurį surengė Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“. Egzaminą parengė matematikos mokytojai ekspertai, o jame dalyvavo daugiau kaip trečdalis visų Lietuvos mokyklų. Gauti rezultatai iš 135-ių mokyklų rodo, jog egzamino Vilniuje neišlaikė 15 procentų, o kituose miestuose beveik ketvirtadalis mokinių. Ką rodo bandomojo egzamino rezultatai?  Lukas Oželis kalbina „Edu Vilnius“ direktorę Unę Kaunaitę.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai