Seime – įvykių kupina diena. Mykolas Majauskas pranešė atsisakantis Seimo nario mandato ir nusprendė grįžti dirbti į privatų sektorių. Vieni tokį politiko žingsnį vertino teigiamai, suprasdami, kad darbas mišrioje grupėje ambicingo žmogaus netenkina, o kiti išsakė kritiką, neva taip M. Majauskas išduoda rinkėjus. Tikėtina, kad laisvą Seimo nario vietą užims kritikos sulaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Parlamente taip pat vyko aršios diskusijos ir dėl nepasitikėjimo Morgana Daniele. Politikę buvo siekta pašalinti iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų. Dalis opozicijos atstovų M. Danielę kaltino narkotikų reklamavimu. Visgi, politikės iš pareigų atleisti nepavyko. Na, o Petras Gražulis, laukdamas sprendimo dėl savo apkaltos, pateikė projektą pradėti apkaltos procesą dėl konservatorės Jurgitos Sejonienės, kuri, kaip teigiama, registravo kalbėti kitą Seimo narę – Jurgitą Šiugždinienę. P. Gražuliui parlamentarų balsų daugumos surinkti nepavyko.
Kodėl M. Majauskas neišlaukė kadencijos pabaigos? Ar M. Danielei seksis tęsti Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigas po išreikštos kritikos? Ir kodėl P. Gražuliui pradėtas apkaltos procesas, o J. Sejonienei – ne? Pagrindinius įvykius aptariame su Mykolo Romerio universiteto politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi.
Antroji laidos dalis. Seime tarp valdančiųjų yra nesutarimų dėl siekio neriboti valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovų kadencijų. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai gali eiti savo pareigas ne daugiau nei 10 metų, t. y. dvi penkerių metų kadencijas. Kadencijų ribojimas buvo įvestas 2017 metais. Tuo metu priimant įstatymą pusės valstybės įstaigų vadovai užėmė savo pareigas ilgiau nei dešimt metų. Ar reikėtų grįžti prie vadovų kadencijų neribojimo?
Lukas Oželis kalbina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narius Antaną Čepononį ir Justą Džiugelį.
Komentarai
Bendravimo taisyklės