Lietuvos politikai jau pernai kelis kartus buvo susėdę aiškintis, kaip galima tvariai didinti finansavimą krašto apsaugai. Tik tada užmojis, kokia dalis nuo BVP turėtų būti skirta gynybai, buvo mažesnis. Dabar, pasikeitus valdžiai, skamba pažadas, kad kitąmet gynybai turėtų būti skirta 5-6 procentai nuo BVP, vis dar neįvardinant, kaip konkrečiai tai gali būti pasiekta. Nors variantų jau skamba įvairių – ir kliautis ekonomikos augimu, ir skolintis, ir mažinti šešėlį. Jau taip griežtai nebeatmetama, kad gali tekti dėl to koreguoti mokesčius. Nemažai pasiūlymų jau kritikuota ir ekspertų, ir politikų – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos tarpe.
„Kuomet sakoma, kad 5-6 proc. yra kosmosas, kad tai yra neįmanoma, kad tikrai nieko iš šito neišeis – žiūrėkime į kaimyninę Lenkiją. Kitais metais jie planuoja išleisti gynybai 5 proc. BVP“, – atkreipia dėmesį prezidentas Gitanas Nausėda.
Tad, pažiūrėkime į kaimynę – kaip ji to žada pasiekti, ar ten irgi verda tokie ginčai, kaip Lietuvoje? Beje, jau šių metų biudžete lenkai yra nusimatę gynybai skirti 4,7 proc. BVP.
Kalbame su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Mariusz Antonowicz.
Antroje laidos dalyje – Žinių radijo praktikantės Justinos Golokvoščiūtės reportažas apie antrąją pensijų pakopą. Kodėl ją kritikuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija ir ką apie ją mano vilniečiai?
BNS nuotr.
Komentarai
Bendravimo taisyklės