Antisemitizmas vis dažniau tampa politinių batalijų epicentru. Kai kurie politologai teigia, kad Remigijus Žemaitaitis, pasitelkdamas šią temą, siekia pritraukti ksenofobiškai nusiteikusių rinkėjų balsus. Konservatoriai taip pat nuolat akcentuoja R. Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus, o jų dėmesys šiam politikui, pasak ekspertų, tik prisideda prie naujos partijos reitingų kilimo.
Diskusijos apie antisemitizmą neapsiriboja tik R. Žemaitaičiu. Konservatoriai „antisemitu" vadina ir prezidento vyriausiąjį patarėją dėl prieš 20 metų redaguotų, neva, antisemitinių tekstų. Vakarų Europos politikoje kaltinimai antisemitizmu tampa įprasta politine taktika, tad, kyla klausimas, ar Lietuvoje antisemitizmo tema irgi taps populiariu diskusijos įrankiu, kaip ir, pavyzdžiui, diskursas apie „vatnikus"? Dalis užsienio analitikų teigia, kad nuolatinis antisemitizmo akcentavimas politinėse kovose devalvuoja šios sąvokos svarbą ir nukreipia dėmesį nuo reikalingos diskusijos.
Ar Lietuvoje politinės batalijos nesumenkins esminės diskusijos: kaip susitaikyti su savo istorine Holokausto trauma? Ar šios temos naudojimas, tiek iš R. Žemaitaičio, tiek iš konservatorių nedevalvuos antisemitizmo problemos masto? Nejau, antisemitinė skaičiuotė gali pritraukti Lietuvos rinkėjų balsų?
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Nerijus Šepetys ir sociologė doc. dr. Rūta Žiliukaitė.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės